Tarptautiniai studentai Europoje gali dirbti beveik visur, bet sąlygos skirtingos
Europa pritraukia beveik 1,8 mln. tarptautinių studentų – tai 8,4 proc. visų studijuojančiųjų.[1] Vienas iš svarbiausių jų klausimų, renkantis šalį studijoms, yra darbo galimybės studijų metu.
Daugumoje Europos valstybių studentai gali dirbti be papildomų kliūčių, tačiau taisyklės labai skiriasi. Net 14 iš 30 analizuotų šalių nereikalauja jokių darbo leidimų, tarp jų Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Airija, Suomija ar Lietuva.[2]
Kitose šalyse darbo leidimų reikia tik ne ES studentams, o tokios šalys kaip Ispanija, Nyderlandai ar Norvegija darbo leidimus numato visiems tarptautiniams studentams.
Svarbus ir darbo valandų skaičius: daugumoje valstybių galima dirbti iki 20 val. per savaitę, tačiau vasaros ar akademinių atostogų metu leidžiama dirbti pilnu etatu. Tokios taisyklės leidžia studentams ne tik papildomai užsidirbti, bet ir įgyti patirties darbo rinkoje dar studijų metu.
Didžiausi studijų šalių skirtumai išryškėja pagal tai, kiek studentai gali užsidirbti
Nors darbo galimybės plačiai prieinamos, studentų uždarbiai labai priklauso nuo pasirinktos šalies. Mažiausias atlygis mokamas Bulgarijoje, kur vidutinė studentų valanda įkainojama vos 3,32 euro. Nedaug daugiau moka Vengrija, Estija ar Latvija. Lietuvoje šis rodiklis kiek aukštesnis – 6,35 euro per valandą.
Tuo tarpu aukščiausi atlyginimai siūlomi Liuksemburge (18 eurų per val.), Islandijoje (17–19 eurų), Norvegijoje (16,86 eurų) ir Danijoje (14,74 euro). Jungtinėje Karalystėje studentai gali uždirbti vidutiniškai 14,09 euro per valandą.
Skaičiuojant maksimalias galimas pajamas, studentai Vokietijoje ar Ispanijoje gali pasiekti apie 1 100 eurų per mėnesį, Prancūzijoje – apie 900 eurų, Italijoje – nuo 600 iki 750 eurų.
Tokie skirtumai tampa svarbiu veiksniu renkantis studijų šalį: net jei vienur mokslas pigesnis, gyvenimo sąnaudos ir uždarbio galimybės gali padaryti kitas šalis patrauklesnėmis.
Lietuva tampa vis populiaresnė tarptautinių studentų kryptis
Lietuva pastaraisiais metais sparčiai populiarėja tarp tarptautinių studentų. Šiuo metu čia studijuoja jaunuoliai iš 95 šalių, o net 90 proc. jų rekomenduoja Lietuvą kaip studijų kryptį.[3]
Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos universitetai siūlo daugiau kaip 500 studijų programų anglų ir lietuvių kalbomis, o keturios aukštosios mokyklos yra tarp pasaulio geriausių universitetų reitinguose.
Svarbus privalumas yra darbo galimybės – Lietuvoje tarptautiniams studentams darbo leidimų nereikia, jei jie turi laikinosios rezidencijos leidimą studijoms.
Be to, baigus mokslus galima gauti leidimą dar metams, kad būtų paprasčiau pradėti karjerą ar įsitvirtinti darbo rinkoje. Studijų kainos taip pat išlieka vienos žemesnių regione: bakalauro kaina siekia 2 500–5 000 eurų per metus, o magistro – 4 000–9 000 eurų.
Šie veiksniai leidžia Lietuvai konkuruoti su daugeliu Europos šalių – ne tik siūlant kokybišką išsilavinimą ir tarptautinę aplinką, bet ir realias galimybes integruotis į darbo rinką bei likti šalyje po studijų.
