
Tyrimas parodė, kad obsesinio kompulsinio sutrikimo metu smegenyse įsijungia specifinis aktyvumo modelis
Obsesinis kompulsinis sutrikimas (OKS) yra viena iš psichikos sveikatos būklių, stipriausiai veikiančių milijonus žmonių visame pasaulyje.
Naujas tyrimas, atliktas Amsterdamo universitete, suteikia vilties dėl efektyvesnių gydymo būdų.[1] Mokslininkai pirmą kartą identifikavo aiškų biologinį žymenį – specifinius smegenų veiklos modelius, kurie pasireiškia būtent tuomet, kai žmogus atlieka kompulsinius veiksmus.
Pasak neuromokslininkės Taros Arbab, šis atradimas gali tapti esminiu žingsniu psichiatrijoje:[2]
„Pirmą kartą radome aiškų biologinį OKS žymenį smegenyse – žymenį, kurį galėsime panaudoti pacientams gydyti ateityje.“
Kaip tyrėjai nustatė obsesijų ir kompulsijų pėdsakus smegenyse
Tyrime dalyvavo 11 žmonių, sergančių lėtiniu OKS, kuriems giliai smegenyse jau buvo implantuoti elektrodai – iš pradžių siekiant taikyti giliąją smegenų stimuliaciją (DBS) kaip eksperimentinį gydymo metodą.
Šie implantai leido itin tiksliai fiksuoti nervų veiklą įvairiais momentais: kai pacientai buvo ramybės būsenoje, kai išgyveno obsesijas, atliko kompulsinius veiksmus ir galiausiai pajuto palengvėjimą.
Tyrėjai pastebėjo, kad kompulsijų metu smegenyse sustiprėja alfa ir delta dažnio bangos, kurios apėmė įvairias smegenų sritis. Tai buvo būdinga tiek fiziniams veiksmams (pavyzdžiui, rankų plovimui), tiek vidiniams ritualams.
„Psichiatrijoje beveik niekada nepavyksta taip tiesiogiai susieti simptomo su smegenų veikla. Šis tyrimas rodo, kad tai įmanoma“, – teigė Arbab.
Kas laukia ateityje? Mokslininkai sako, kad galima bus dirbtinai paveikti smegenų bangas sutrikimui gydyti
Iki šiol daugelis tyrime dalyvavusių pacientų buvo išbandę įvairias gydymo formas, tačiau be didesnio efekto. Giliosios smegenų stimuliacijos metodas tebėra eksperimentinis, tačiau šio tyrimo rezultatai rodo, kad jį būtų galima taikyti tikslingiau – pavyzdžiui, pritaikyti elektros impulsus prie konkrečių smegenų aktyvumo modelių.
Ilgainiui tokie atradimai gali leisti net dirbtinai paveikti smegenų bangas, kurios įsijungia per kompulsinius epizodus. Nors tai dar tolima perspektyva, jau dabar tyrėjai kuria vadinamąsias „nervines parašų“ duomenų bazes, kurios leis geriau suprasti, kur ir kaip OKS pakeičia smegenų veiklą.
„Mes jau daugelį metų taikome giliąją stimuliaciją gyvūnų modeliuose, tačiau pacientams ši technologija vis dar nauja“, – sakė Arbab, pabrėždama, kad ateityje tokie metodai gali tapti efektyvesne pagalba žmonėms, kurių liga yra atspari tradiciniam gydymui.