Nauja tvarka dėl sovietinių karių palaikų perkėlimo
Vyriausybė patvirtino Kultūros ministerijos parengtą reglamentą, pagal kurį bus aiškiai nustatyta, kaip Lietuvoje tvarkyti sovietinių karių kapavietes, pripažįstamas totalitarizmo propagandos dalimi.
Iki šiol savivaldybės, norėdamos iškelti kapus iš viešųjų erdvių susidurdavo su teisinėmis kliūtimis – tam nebuvo nei mechanizmo, nei finansavimo modelio[1].
Kas pasikeis?
- Savivaldybės turės aiškų teisinį algoritmą.
- Valstybė kompensuos išlaidas.
- Procesas vyks tik po Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro sprendimo.
- Bus sudaroma tarpinstitucinė komisija, įtraukiant kelių ministerijų ir institucijų atstovus.
- Prieš galutinį sprendimą informuojama atitinkama užsienio valstybė.
Perkėlimo tvarka
- Palaikai perkeliami į esamas Antrojo pasaulinio karo karių kapines.
- Kartu perkeliami ir paminklai ar ženklai.
- Naujoje vietoje pateikiama istorinė informacija apie ryšį su totalitariniais režimais.
Nurodoma, kad vieno kario palaikų perkėlimui skiriama iki 15 BSI.
Yra du galimi finansavimo būdai:
- Savivaldybė apmoka pati, vėliau atgauna lėšas.
- Neturint finansinių galimybių – galima prašyti išankstinės dotacijos.
Už gautas lėšas būtina atsiskaityti per 3 mėn., bet ne vėliau kaip iki gruodžio 1 d.
Pritrūko valstybės finansavimo deramai palaidoti rastų partizanų palaikus
Tuo tarpu dar sausį Lietuva raudo iš gėdos, kai Leipalingyje buvo surasta daugiau nei keturiasdešimt Lietuvos partizanų palaikų, kurie iki tada tebegulėjo laikinuose kartoniniuose karstuose.
Valstybė nesugebėjo rasti vos 150 tūkst. eurų kolumbariumui-memorialui pastatyti, todėl perlaidojimas buvo atidėtas trejiems metams. Palaikai buvo saugomi Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centre, tačiau kai kurie kartoniniai karstai jau pradėjo irti dėl drėgmės, o dalis dokumentacijos apie surastus partizanus buvo laikoma šalia jų palaikų, sudarydama netvarkingą ir nepakankamai saugią aplinką.
Problema kilo dėl neaiškaus finansavimo plano ir institucijų nesusikalbėjimo: Vyriausybė teigė nebuvusi tinkamai informuota, o Druskininkų savivaldybė neturėjo reikalingos sumos, todėl realūs darbai vilkinami. Buvo skirtingos interpretacijos, kas turi rūpintis perlaidojimu – viena pusė teigė, kad pinigai turėjo būti skirti centrui, kita pusė – kad atsakomybė tenka savivaldybei.
Tuo metu partizanų artimieji ilgus metus laukė garbingo atminimo įgyvendinimo, stebėdami, kaip Lietuvos didvyrių palaikai lieka neprižiūrimi, o dalis jų gali būti dar nerasti po Leipalingio apylinkes. Istorikai pabrėžia, kad tokia situacija kelia ne tik moralinį, bet ir istorinį skandalą, nes neatidėliotinai reikia ne tik surasti visus palaikus, bet ir užtikrinti jų tinkamą įamžinimą ateities kartoms.
Kolumbariumą planuojama pastatyti jau kitų metų pavasarį
Tačiau geros naujienos ėmė ir atėjo – paskelbta, kad tame pačiame Leipalingyje jau kitų metų pavasarį planuojama pradėti statyti kolumbariumą partizanams, kuriame bus įrengta 60 vietų su galimybe ateityje išplėsti[2].
Projektiniai pasiūlymai jau pristatyti, o architektas Vytenis Rudokas turi pateikti galutinį projekto variantą iki spalio 1 dienos. Statybų organizavimu ir priežiūra rūpinsis LGGRTC atstovai, o darbai bus finansuojami valstybės lėšomis – preliminariai tam bus skiriama apie 200 tūkst. eurų. Gavus finansines garantijas bus pradėti viešieji pirkimai rangovui parinkti.
Partizanų palaikų paieškos Leipalingyje vykdomos nuo 2020 metų, šiuo metu aptikti daugiau nei 40 laidojimo vietų.
Tarp rastų palaikų yra vienas iš reikšmingiausių partizaninio pasipriešinimo vadų Juozo Vitkaus-Kazimieraičio palaikai, kurie 2023 metų spalį buvo perlaidoti Vilniuje, Antakalnio kapinėse. Dauguma rastų palaikų kelerius metus buvo laikomi laikinuose karstuose LGGRTC patalpose Vilniuje, o pusė palaikų jau identifikuoti, likusiems tyrimai dar vyksta.
Kolumbariumo įrengimas svarbus ir dėl platesnio istorinio konteksto. Partizaninis pasipriešinimas prieš Sovietų Sąjungos okupaciją Lietuvoje vyko 1944–1953 metais, jame dalyvavo ne mažiau kaip 50 tūkst. žmonių, o pogrindžio organizacijų nariai ar rėmėjai sudarė apie 100 tūkst. Žuvo daugiau kaip 20 tūkst. partizanų ir jų rėmėjų, todėl kolumbariumo statyba tampa svarbia garbės ir atminimo užduotimi naujajai kartai.
