Auginti katę gali būti sveika ne tik protui, bet ir kūnui
Vien Jungtinėse Valstijose net 49 milijonai namų ūkių augina bent vieną katę, o vidutinės išlaidos siekia daugiau nei 1 000 eurų per metus. Bet kodėl mes taip mylime šiuos pūkuotus draugus, kurie kartais kelia mus 4 valandą ryto, kad gautų pusryčius, o kartais apverčia švariai išvalytą kilimą?
Mokslininkai tyrė žmonių ir kačių ryšį ir nustatė, kad nors katės gali būti pavojingos baldams ar žmonėms su alergijomis, jos teigiamai veikia mūsų fizinę ir emocinę sveikatą. Katės suteikia draugiją, padeda sumažinti vienišumo jausmą, skatina juoką, kai jų elgesys tampa žaismingas, ir padeda atsipalaiduoti[1].
Nenuostabu, kad kačių vaizdo įrašai internete renka milijonus peržiūrų — jos tiesiog žino, kaip pakelti nuotaiką. Tyrimai taip pat rodo, kad jaunesnės kartos, ypač milenialsai-tūkstantmečio vaikai ir Z karta, vis dažniau traktuoja kates kaip šeimos narius.
Net 59 proc. milenialsų turi bent vieną katę, o kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Japonijoje, kačių savininkų daugiau nei šunų augintojų. Dauguma švenčia kačių gimtadienius, o 2024 m. atliktas tyrimas parodė, kad net 82 proc. žmonių savo augintinius laiko savo vaikais.
Kačių teikiama emocinė nauda: nuo mažesnio streso iki geresnės savijautos
Bendraujant su katėmis, mūsų smegenyse suaktyvėja sritys, atsakingos už teigiamas emocijas, nuotaikos reguliavimą ir ryšį su kitais. Tyrimai atskleidė, kad kačių savininkai rečiau patiria neigiamas emocijas, jaučiasi mažiau vieniši ir dažniau išlaiko psichologinę pusiausvyrą. Įdomu tai, kad vieniši žmonės, turintys katę, neretai yra laimingesni nei tie, kurie turi katę ir partnerį[2].
Kačių draugija leidžia jaustis saugiau ir labiau priimtiems. Skirtingai nei žmonės, katės mūsų nekritikuoja, nesvarbu, kaip atrodome ar ką išgyvename — jos tiesiog būna šalia. Tai suteikia ryšį, kurį psichologai vadina saugia emocine atrama.
2024 m. tyrimas patvirtino, kad gyvūnų, įskaitant kates, turintys žmonės yra laimingesni ir rečiau jaučia didelį stresą. Bendravimas su katėmis mažina kortizolio — streso hormono kiekį, padeda stabilizuoti kraujospūdį ir gerina širdies darbą.
Įdomus eksperimentas su 120 susituokusių porų parodė, kad tie, kurie turėjo kates, jautėsi mažiau grėsmingai sudėtingose situacijose ir net darė mažiau klaidų atlikdami matematikos užduotis. Katės buvimas šalia padėjo žmonėms greičiau nusiraminti, lengviau atsigauti po streso ir net fiziškai pagerinti savijautą.
Vos 10 minučių sąmoningo bendravimo su kate gali sumažinti širdies ritmą ir kraujospūdį, o ilgalaikė kačių draugystė dar labiau sustiprina šį poveikį.
Kačių murkimas naudingas širdžiai, nervams ir ilgaamžiškumui
Katės garsus murkimas tai ne tik malonus garsas, bet ir sveikatai naudingas reiškinys. Kai katė murkia, jos gerklų vibracija svyruoja nuo 25 iki 150 hercų. Pasak dr. Leslie Lyons, Misūrio universiteto Veterinarinės medicinos koledžo profesorės, murkimas 25–50 Hz dažniu gali stimuliuoti raumenų regeneraciją ir net padėti kaulams gyti.
Be murkimo, katės prisideda prie širdies ir kraujagyslių sistemos sveikatos, padeda sumažinti nerimą ir depresijos simptomus, reguliuoja kortizolio lygį, stiprina imunitetą ir skatina oksitocino — „laimės hormono“ gamybą.
Nors mokslininkai pabrėžia, kad šioje srityje dar reikia daugiau tyrimų, dabartiniai rezultatai rodo, kad katės turi pastebimą poveikį emocinei ir fizinei sveikatai. Katės padeda palaikyti kasdienę rutiną, suteikia daugiau socialinės atramos ir motyvuoja rūpintis savimi.
Net jei katės negali pakeisti profesionalios pagalbos esant psichikos sveikatos sunkumams, jų teikiama ramybė, komfortas ir ryšys su gyvūnu gali tapti stipriu papildomu resursu. Kai katė atsisėda ant kelių, pradeda murkti ar žaismingai šoka aplink namus, ji ne tik kelia nuotaiką, bet ir prisideda prie ilgalaikės gerovės.
