Neuronai palaiko mūsų gliukozės balansą ne tik kritinėse situacijose, bet ir kasdienybėje
Iki šiol mokslininkai daugiausia dėmesio skyrė smegenų reakcijoms ekstremaliomis aplinkybėmis, pavyzdžiui, badaujant ar patiriant stresą, kai organizmui būtina skubiai pakelti cukraus kiekį kraujyje.
Tačiau naujas Mičigano universiteto mokslininkų tyrimas atskleidė, kad hipotalamo neuronai kasdienėmis sąlygomis taip pat atlieka subtilų darbą, palaikydami stabilų gliukozės lygį.[1]
Būtent šis nuolatinis reguliavimas yra itin svarbus, nes nuo jo priklauso, ar išsivystys medžiagų apykaitos sutrikimai, tokie kaip diabetas.
Tyrime išskirtas neuronų tipas, vadinamas VMHCckbr, kuriame yra cholecistokinino b receptorius. Eksperimentuose su pelėmis paaiškėjo, kad šie neuronai ypač svarbūs pirmosiomis nakties valandomis, kai tarp paskutinio valgio ir pusryčių prasideda trumpas badavimo laikotarpis.
Naktį neuronai aktyvina riebalų skaidymą, kad apsaugotų nuo hipoglikemijos
Mokslininkai nustatė, kad pirmosiomis keturiomis miego valandomis VMHCckbr neuronai užtikrina pakankamą gliukozės kiekį kraujyje, skatindami riebalų skaidymą – lipolizę.
Riebalai suskaidomi į glicerolį, kuris vėliau naudojamas cukrui gaminti. Tai tarsi atsarginė sistema, apsauganti nuo naktinių cukraus kritimų, kurie galėtų kelti pavojų smegenų veiklai ar net gyvybei.
Kai neuronai buvo dirbtinai aktyvuoti, gyvūnų organizmuose padidėjo glicerolio lygis, patvirtinantis šios funkcijos svarbą. Tyrimo autorė, gydytoja Alison Affinati, pažymėjo:[2]
„Glikemijos kontrolė nėra paprastas jungiklis – skirtingos neuronų grupės dirba kartu, o jų veikimas leidžia užtikrinti subtilius pokyčius įprastomis sąlygomis“.
Ką tai gali reikšti prediabetui ir naujų gydymo būdų paieškai
Įdomu tai, kad tyrimas gali paaiškinti, kodėl žmonėms, turintiems prediabetą, dažnai nustatoma padidėjusi lipolizė naktį.
Mokslininkai spėja, kad tokiu atveju šie neuronai veikia per aktyviai, o tai lemia padidėjusią gliukozės gamybą ir blogesnę cukraus kontrolę.
Tai galėtų būti nauja kryptis ankstyvai prediabeto diagnostikai ar terapijai, nes smegenų veiklos reguliacija gali tapti tiksliniu gydymo objektu.
Šiuo metu tyrėjų komanda toliau nagrinėja, kaip skirtingos hipotalamo neuronų grupės koordinuoja savo darbą įvairiose situacijose – ne tik nakties metu, bet ir valgant, badaujant ar patiriant stresą. Be to, mokslininkai siekia suprasti, kaip nervų sistema sąveikauja su kepenimis ir kasa, kad reguliuotų gliukozės balansą.
