Mokslininkų tyrimas rodo, kad saulės moduliai galėtų sumažinti Europos energijos poreikį
King’s College London tyrėjų atlikta studija atskleidė, jog kosminėse orbitose įrengti saulės moduliai galėtų kardinaliai pakeisti Europos energetikos sistemą iki 2050 metų. Kompiuterinis modelis, apėmęs 33 valstybes ir imitavęs elektros poreikį, gamybą bei saugojimą, parodė, kad kosminės technologijos integravimas leistų sumažinti žemyninės atsinaujinančios energijos poreikį net 80 procentų[1].
Modelio rezultatai rodo ir kitą reikšmingą naudą: visa Europos elektros sistema galėtų atpigti iki 15 procentų, o baterijų naudojimas sumažėtų daugiau kaip du trečdaliais. Ši analizė tapo pirmąja, kurioje detaliai įvertinta kosminių saulės modulių įtaka žemyno elektros tinklui.
Naudota technologija paremta NASA siūlomu heliostato principu: orbitose veidrodžius primenantys reflektoriai surenka Saulės šviesą, kuri vėliau perduodama į Žemėje esančias stotis, konvertuojama į elektrą ir įjungiama į tinklą. Tokiu būdu energija būtų tiekiama nenutrūkstamai, nepriklausomai nuo oro sąlygų.
Kosminiai moduliai galėtų pasiūlyti stabilesnę alternatyvą nei sausumos atsinaujinanti energija
Tyrėjai pabrėžia, kad sausumos saulės ar vėjo energija yra nepastovi, priklausoma nuo oro ir kartais brangesnė. Kosminiai moduliai galėtų veikti kaip centralizuotas energijos šaltinis virš atmosferos, gaminantis gigavatų masto galią be pertraukų[2].
Vis dėlto modeliavimas neatsižvelgė į specifinius kosmoso iššūkius. Tyrimo autoriai pripažįsta, kad tokie veiksniai kaip orbitų užterštumas, spinduliuotės pertrūkiai ar energijos srautų nepastovumas gali turėti įtakos patikimumui ir veikimo kokybei.
Dar viena kliūtis yra kaina. Pasak mokslininkų, iki 2050 metų tokie moduliai nebūtų ekonomiškai pagrįsti dėl didelių paleidimo ir priežiūros išlaidų. Tik reikšminga technologinė pažanga leistų šias sąnaudas sumažinti.
Europa svarsto galimybę prisijungti prie globalių kosminės energetikos iniciatyvų
Tyrimo vadovas, King’s College London inžinerijos katedros dėstytojas Wei He, pabrėžė, kad technologija turi ir rizikų. Jis iškėlė klausimą, ar kosminėse orbitose didelių saulės modulių konstrukcijos nepadidintų susidūrimų ar pažeidimų dėl kosminių šiukšlių tikimybės.
Tačiau W. He teigimu, technologijos potencialas yra didelis. „Atsinaujinanti energija, pakeičianti iškastinį kurą, yra svarbiausia mūsų užduotis. Kosminė saulės energija gali tapti nuolat veikiančiu atsinaujinančiu šaltiniu“, – sakė jis.
Mokslininkas taip pat priminė, kad Japonija jau vysto kosminės saulės energijos projektus ir įtraukia juos į savo klimato neutralumo strategiją. Europa, turinti ilgametę patirtį bendradarbiaujant dėl elektros mainų tarpvalstybiniu mastu ir vykdant Europos kosmoso agentūros projektus, galėtų sekti šiuo pavyzdžiu bei sukurti žemyno masto infrastruktūrą stabiliai energijos pasiūlai užtikrinti.
