Nebuvo užregistruota daugiau kaip 1,7 mln. eurų pajamų
Klaipėdos apygardos prokuratūra pranešė perdavusi teismui baudžiamąją bylą, kurioje įmonės, prekiaujančios grindų danga ir jos priedais, direktorė kaltinama apgaulingu finansinės apskaitos tvarkymu bei melagingų duomenų pateikimu mokesčių institucijoms.[1]
Moteris vadovavo įmonei, turinčiai parduotuves Klaipėdoje ir Vilniuje, o be direktoriaus pareigų dar atliko vyr. buhalterės bei kasininkės funkcijas.
Ikiteisminį tyrimą atliko Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pareigūnai, o jam vadovavo Klaipėdos apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė.
Tyrimo metu nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2018 m. sausio iki 2023 m. kovo įmonės dokumentuose nebuvo užfiksuota daugiau kaip 1,7 mln. eurų pajamų.
Taip pat neregistruotos dalies prekių grąžinimo operacijos ir neišrašyta reikiamų PVM sąskaitų faktūrų, todėl tapo neįmanoma tiksliai nustatyti bendrovės veiklos apimčių bei finansinės padėties.
Moteriai gresia laisvės atėmimo bausmė iki 8 metų
Prokuratūros duomenimis, direktorė Valstybinei mokesčių inspekcijai teikė deklaracijas su žinomai klaidingais duomenimis apie įmonės pajamas, pelną ir turtą.
Skaičiuojama, kad taip galėjo būti išvengta daugiau nei 520 tūkst. eurų mokesčių: apie 360 tūkst. eurų pridėtinės vertės mokesčio ir dar apie 160 tūkst. eurų pelno mokesčio.
Už šiuos veiksmus moteriai pareikšti kaltinimai pagal Baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį bei 220 straipsnio 2 dalį. Įstatymas už tokius nusikaltimus numato laisvės atėmimo bausmę iki aštuonerių metų.
Teismas spręs dėl žalos atlyginimo ir atsakomybės
Kad būtų užtikrintas Klaipėdos AVMI pateiktas civilinis ieškinys, prokuroro sprendimu laikinai apribotos nuosavybės teisės tiek įmonės, tiek pačios kaltinamosios turtui. Tai reiškia, kad kaltinamoji negali laisvai disponuoti savo turtu iki tol, kol byla nebus išnagrinėta teisme ir priimtas galutinis sprendimas.
Bylą nagrinės Klaipėdos apygardos teismas, kuris turės įvertinti tiek pačios kaltinamosios veiksmus, tiek valstybės institucijų pateiktus skaičiavimus dėl padarytos žalos dydžio. Nuo to priklausys, ar bus patenkintas civilinis ieškinys ir kokios finansinės sankcijos bus taikomos.
Vadovaujantis nekaltumo prezumpcija, įmonės vadovė laikoma nekalta tol, kol jos kaltumas nebus įrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir patvirtintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.
