Vokietijos prokuratūra pranešė apie įtarimus koordinavus ataką
Vokietijos prokuratūra ketvirtadienį paskelbė, kad Italijoje, netoli Rimini miesto, sulaikytas Ukrainos pilietis, įtariamas prisidėjęs prie 2022 m. rugsėjį Baltijos jūroje įvykdytų sprogdinimų, per kuriuos buvo stipriai pažeisti dujotiekiai „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“.
Vokietijos pareigūnų teigimu, vyras, identifikuotas tik kaip Serhijus K., priklausė grupei, kuri povandeninėmis sprogmenimis atakavo vamzdynus netoli Bornholmo salos.
Įtariama, kad operacijai buvo panaudota jachta, kuri iš Rostoko uosto išplaukė grupės nariams ją išsinuomojus iš Vokietijos bendrovės, pasitelkus suklastotus dokumentus ir tarpininkus.
Sulaikytajam pareikšti įtarimai dėl sprogdinimo, antikonstitucinio sabotažo ir svarbių infrastruktūros objektų sunaikinimo.
„Sprogdinimai privalo būti ištirti, įskaitant baudžiamąjį persekiojimą. Todėl gerai, kad šiuo klausimu judame į priekį“, – teigė Vokietijos teisingumo ministrė Stefanie Hubig, sveikindama „labai įspūdingą tyrimo sėkmę“.[1]
Įtariamasis suimtas Italijoje, o byla toliau nagrinėjama Vokietijoje
Italijos karabinieriai naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį sulaikė Serhijų K. Riminio provincijoje, Misano Adriatiko mieste. Operacija atlikta pagal Europos arešto orderį, išduotą Vokietijos institucijų.
Italijos policija patvirtino sulaikiusi įtariamąjį, bet detalių apie kitus galimai susijusius žmones nepateikė. Vokietijos prokurorai taip pat kol kas neskelbia informacijos apie grupės narius ar galimą atakos motyvą. Anksčiau tyrėjai buvo aptikę sprogmenų pėdsakų jachtoje, kuri buvo viena iš pagrindinių tyrimo krypčių.
Šiuo metu būtent Vokietija yra vienintelė valstybė, tęsianti oficialų tyrimą. Danija ir Švedija dar 2024 m. pradžioje uždarė savo bylas – Kopenhaga konstatavo tyčinį sabotažą, tačiau nerado pagrindo tęsti baudžiamąją bylą, o Stokholmas nurodė neturintis jurisdikcijos.[2]
Sprogdinimai pakeitė Europos energetinę situaciją ir paaštrino įtampą su Rusija
2022 m. rugsėjo 26 d. sprogimai sugriovė tris iš keturių „Nord Stream“ linijų – abu „Nord Stream 1“ vamzdynus ir vieną „Nord Stream 2“ liniją. Nors tuo metu „Nord Stream 2“ dar nebuvo pradėjęs veikti, abu vamzdynai buvo pripildyti dujų.
Incidentas praktiškai nutraukė Rusijos dujų tiekimą į Europą ir tapo vienu didžiausių energetinės krizės lūžių žemyne.
Nei viena pusė oficialiai neprisiėmė atsakomybės už ataką. Ukraina ir JAV ne kartą neigė bet kokią sąsają, tuo tarpu Maskva be įrodymų kaltino Vakarų valstybes.
Jungtinės Valstijos dar iki karo buvo kritikavusios „Nord Stream“ projektą kaip riziką Europos energetiniam saugumui, nes jis didino priklausomybę nuo rusiškų dujų.[3]
Sprogdinimų aplinkybės išlieka neatskleistos, o pastarasis sulaikymas laikomas vienu svarbiausių žingsnių per pastaruosius dvejus metus vykusiame tyrime. Pasak Vokietijos prokurorų, byla bus tęsiama tol, kol bus nustatyti ir kiti galimi kaltininkai.
