„Lidl“ skelbimas: pomidorų sultys pas mus pigiau nei „Maximoje“
Didžiųjų prekybos gigantų – „Maximos“ ir „Lidl“ – konkurencinė kova persikėlė į teisinį lygį po to, kai pastarasis savo komunikacijoje esą nurodė klaidinančią informaciją apie neva gerokai brangesnes „Well Done“ prekes.
„LIDL SOLEVITA pomidorų sultys su druska, 1 litras TETRA PAK – 0,99 Eur. WELL DONE pomidorų sultys su druska, 1 litras TETRA PAK – 1,35 Eur. Akivaizdu, kad pirkau pigiau“, – savo feisbuko paskyroje rėžė „Lidl Lietuva“.
Maisto karas Latvijoje: „Maxima“ kaltina „Lidl“ klaidinančia reklama
Latvijoje prekybos tinklai „Maxima“ ir „Lidl“ įsivėlė į ginčą dėl klaidinančios kainų komunikacijos. Maxima teigia, kad Lidl vasaros reklamose privertė pirkėjus manyti, jog „Maxima“ prekiniai ženklai yra brangesni nei „Lidl“ analogiški produktai[1].
Pavyzdžiui, „Lidl“ lygino savo grikius už 1,75 Eur su „Maxima“ „Well Done“ grikiais, nors „Maxima“ parduotuvėse buvo pigiau įsigyti „Extra Line“ grikius už 1,38 Eur. Pasak „Maximos“, panašios klaidinančios palyginimų praktikos buvo taikomos ir kitiems produktams – tai galėjo skatinti pirkėjus rinktis brangesnę alternatyvą.
„Tai ne tik konkurencija tarp įmonių – čia pažeidžiami sąžiningos prekybos ir vartotojų teisių principai“, – pabrėžė „Maxima Latvija“ vadovė Karolina Zygmantaitė.
„Lidl“ atsako, kad palyginamosios kainų kampanijos yra įprastas rinkodaros įrankis, o palyginimai atliekami remiantis kontroliniais pirkimais arba viešai prieinamais duomenimis. „ES teisė nereikalauja lyginti tik pačių pigiausių prekių, todėl teiginiai, kad vartotojai buvo klaidinami, nėra pagrįsti“, – teigia „Lidl Latvija“ komunikacijos vadovė Dana Hasana.
Šis ginčas primena praėjusio laikotarpio incidentus: 2023 m. Latvijos vartotojų teisių apsaugos institucija „Lidl Lietuva“ skyrė 100 tūkst. eurų baudą už klaidinančias lyginamąsias reklamas.
Vietos po saule užteks visiems?
Lietuvos mažmeninės prekybos rinka išlieka griežtai penkių gigantų – „Maximos“, „Iki“, „Lidl“, „Norfos“ ir „Rimi“ – rankose. Pernai šie tinklai uždirbo 5,37 mlrd. eurų, o tai yra 4,7 proc. daugiau nei 2023 metais. Nepaisant to, jų rinkos dalis šiek tiek susitraukė – nuo 77,2 proc. iki 77 proc., o tai leidžia mažesniems žaidėjams, kaip „Aibė“, „Express Market“ ar „Grūstė“, po truputį didinti savo įtaką[2].
„Maxima LT“ išlieka nenuginčijamu lyderiu: pajamos pernai pasiekė 2,2 mlrd. eurų, augant 3,1 proc. Antroje vietoje rikiuojasi „Iki Lietuva“ – jo pardavimai padidėjo 5 proc., iki 934 mln. eurų, o trečioje – „Lidl“, kurio finansiniai metai nesutampa su kalendoriniais, tad tiesioginis palyginimas su kitais tinklais nėra visiškai tikslus.
Į aktyviausių augėjimo lyderių gretas patenka „Norfa“, kurios pajamos šoktelėjo 10,5 proc., iki 866 mln. eurų, o Rimi Lietuva užbaigia penketuką su 478,9 mln. eurų pajamomis, augusiais 5,6 proc.
Visa mažmeninė prekyba Lietuvoje pernai augo 5 proc., pasiekdama beveik 7 mlrd. eurų pajamų, kas rodo stabilų šalies vartojimo augimą. Nepaisant didžiųjų tinklų dominavimo, mažesni prekybininkai pamažu randa savo nišą rinkoje, kas ilgainiui gali keisti konkurencinę dinamiką.
