Apytiksliai 2 metrų ryklys buvo aptiktas 37 metrų gylyje
Prie Tortugero nacionalinio parko Kosta Rikoje žvejai patyrė netikėtą atradimą.
Maždaug dviejų metrų ilgio ryklys katrynas, paprastai būnantis rusvas ar pilkas, šįkart spindėjo ryškiai oranžine spalva. Neįprasta žuvis buvo pastebėta Garvin Watsono ir Juan Pablo Solano 37 metrų gylyje sportinės žvejybos išvykos metu.[1]
Mokslininkai patvirtino, kad tai pirmasis pasaulyje dokumentuotas atvejis, kai rykliui nustatytas ksantochromizmas – pigmentacijos sutrikimas, kai gyvūnai įgauna auksinę arba oranžinę spalvą.[2] Įprastai tokia spalva aptinkama tik tam tikrose žuvyse, bet niekada anksčiau nebuvo užfiksuota Karibų rykliuose.
Šis atradimas mokslininkus pribloškė, nes rykliai katrynai paprastai yra labai gerai prisitaikę prie jūros dugno – jų ruda ar pilka spalva leidžia pasislėpti nuo plėšrūnų bei nepastebimai sekti grobį. Ryškiai oranžinis individas turėjo kur kas daugiau iššūkių išgyventi.
Ryklį ypatingu pavertė retų pigmentacijos sutrikimų derinys
Mokslininkai taip pat atkreipė dėmesį į balto atspalvio ryklio akis. Tai parodė, kad kartu su ksantizmu pasireiškė ir albinizmas.[3]
Toks reiškinys vadinamas albino-ksantochromizmu – kai melaniną blokuoja albinizmas, o tuo pat metu išryškėja kiti pigmentai, tokie kaip karotenoidai. Šie pigmentai suteikia ryškų oranžinį arba auksinį atspalvį.
Toks derinys yra itin retas. Kad gyvūnui susiformuotų oranžiniai, turi sutrikti du skirtingi pigmentai. Tai padaro atradimą dar įspūdingesnį, nes tikimybė, kad tokia kombinacija pasitaikys gamtoje, yra itin maža.
Be to, mokslininkus domina klausimas, kaip toks ryklys sugebėjo išgyventi iki suaugusio amžiaus. Ryški spalva galėjo padaryti jį pastebimesnį plėšrūnams ir net sutrukdyti susirasti porą. Tai rodo, kad gamta kartais sugeba nustebinti net labai mažai tikėtinais atvejais.
Oranžinio ryklio atvejis primena apie būtinybę saugoti net įprastas rūšis
Nors ryklių katrynų populiacija Karibų jūroje laikoma pakankamai gausia, jiems gresia rimtos problemos.
Žvejyba, buveinių nykimas ir žmogaus veiklos trikdžiai daro didelę įtaką šių ryklių ateičiai. Net ir įprastos rūšys, kurios atrodo saugios, gali prarasti genetinę įvairovę, jei nebus saugomos jų gyvenamosios vietos.
Auksinio oranžinio ryklio atvejis parodo, kad kiekviena rūšis slepia netikėtumų. Net dažnai sutinkami gyvūnai kartais pasirodo visiškai kitokie – ir tai suteikia mokslui vertingų žinių apie evoliuciją bei gamtos prisitaikymą.
Tokie atradimai tampa ne tik mokslinėmis naujienomis, bet ir įkvėpimu saugoti jūras bei vandenynus. Jei šiandien pavyko atrasti oranžinį ryklį, kas žino, kokių dar gamtos paslapčių laukia ateityje.
