Karas Ukrainoje nesustabdė rusiškų dujų cirkuliacijos Europoje
Europos Sąjunga pirmąjį 2025 metų pusmetį importavo rusiško suskystintų gamtinių dujų už maždaug 4,48 milijardo eurų. Tai yra beveik 30 procentų daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu 2024 metais, kai suma siekė 3,47 milijardo eurų.[1]
Rusiškas SGD pasiekia Europą jūrų tanklaiviais, o tiekimai 2024 metais augo, bet 2025 metų pradžioje ėmė mažėti. Vis dėlto bendra vertė rodo, kad ES priklausomybė nuo šio iškastinio kuro šaltinio išlieka reikšminga.
Nors 2023 metais įvestas naftos embargas smarkiai sumažino rusiškos naftos tiekimą, gamtinės dujos iki šiol išlieka neapimtos tokių ribojimų. Išimtis yra tik dujotiekio tiekimas, kuris ribojamas, tačiau skystintos dujos nėra įtrauktos į sankcijų paketą.
Tai leidžia Rusijai išlaikyti nemažą dalį eksporto rinkos Europoje, ypač tokiose šalyse kaip Ispanija, Prancūzija, Nyderlandai ir Belgija. Tuo pat metu Austrija, Lenkija ir Baltijos šalys savanoriškai atsisakė rusiškų dujų tiekimų.
Jungtinės Valstijos išlieka pagrindiniu dujų tiekėju Europai
Bendras visų tiekėjų SGD importas per pirmąjį 2025 metų pusmetį siekė apie 26,9 milijardo eurų.[2] Didžiausią dalį sudarė importas iš Jungtinių Valstijų, kurio vertė siekė apie 13,7 milijardo eurų.
Europos Komisijos duomenimis, 2024 metais JAV buvo didžiausias ES dujų tiekėjas, užėmęs beveik 45 procentus visos rinkos.[3] Tai reiškia, kad Vašingtonas tapo esminiu energetinio saugumo partneriu Europai, ypač po to, kai nutrūko dauguma tradicinių vamzdyninių tiekimų iš Rytų.
Rusija dujas į ES toliau tiekia tik vienu maršrutu – per „TurkStream“ dujotiekį. Šios dujos skirtos vos kelioms valstybėms, daugiausia Vengrijai ir Slovakijai, o tai rodo, kad dujotiekio priklausomybė smarkiai sumažėjo, tačiau jūrų keliu atkeliaujantis SGD vis dar išlieka reikšmingas.
Planuojama visiškai atsisakyti rusiškų dujų, tačiau staičiai kol kas rodo ką kitą
Europos Komisija parengė planą iki 2028 metų visiškai nutraukti rusiškų gamtinių dujų importą. Pagal šį pasiūlymą, nuo 2026 metų sausio 1 dienos bus draudžiami visi nauji susitarimai dėl dujų importo, o nuo birželio 17 dienos – ir trumpalaikiai kontraktai. Ilgalaikiai kontraktai būtų galutinai nutraukti nuo 2028 metų pradžios.
Šios priemonės dar turi būti patvirtintos Europos Parlamento ir valstybių narių. Reikės, kad už jas pasisakytų bent 15 šalių, atstovaujančių ne mažiau kaip 65 procentus visos ES populiacijos.
Sprendimas yra politiškai sudėtingas, nes kai kurios šalys tebėra priklausomos nuo dujų tiekimo, tačiau strateginė kryptis yra aiški – ilgainiui rusiškas energijos šaltinis bus eliminuotas iš Europos rinkos.
Rusiškos dujos atkeliaujia per kitas šalis
Ekspertai pabrėžia, kad dabartinė situacija kuria paradoksą – viena vertus, ES investuoja milijardus į paramą Ukrainai, kita vertus, vis dar sumoka reikšmingas sumas Rusijai už dujas.
2024 metais bendros ES išlaidos rusiškam iškastiniam kurui siekė apie 21,9 milijardo eurų, o tai buvo tik vienu procentu mažiau nei metais anksčiau. Ši suma net viršijo finansinės paramos Ukrainai dydį, kuris sudarė apie 18,7 milijardo eurų.
Be to, pastebimi ir galimi sankcijų apeidinėjimo atvejai. Pavyzdžiui, 2025 metų pavasarį Ispanijos uostus pasiekė apie 123 tūkstančius tonų dyzelino iš Maroko, nors ši šalis neturi veikiančių naftos perdirbimo gamyklų nuo 2016 metų. Tai sukėlė klausimų dėl realios kuro kilmės ir potencialios rusiškų produktų reeksporto schemos.
