Nors naminės katės jau tūkstančius metų gyvena šalia žmonių, jų instinktai vis dar laukiniai
Ne vienas katės šeimininkas yra patyręs tą akimirką, kai iš pradžių draugiškai besiglaudžianti katė po kelių sekundžių staiga kanda ar bando trenkti letena. Dažnas tokiu atveju kaltina katę, tačiau realybė paprasta – glostome jas taip, kaip mums patinka, o ne taip, kaip jos iš tikrųjų norėtų.
Mokslininkai primena, kad naminės katės kilusios iš Afrikos laukinės katės, kuri daugiausia gyvena viena ir vengia tiesioginio kontakto su kitais tos pačios rūšies atstovais. Katės protėviai bendraudavo netiesiogiai (kvapais ir ženklais) tam, kad išvengtų artimos konfrontacijos. Todėl sudėtingų socialinių įgūdžių jos nepaveldėjo.
Žmonės, priešingai – esame labai socialūs ir meilę dažnai reiškiame per artumą bei prisilietimą. Mums natūralu norėti apkabinti, paglostyti ar prispausti prie savęs mielą gyvūną. Tačiau daugeliui kačių toks elgesys gali atrodyti įkyrus ar net grėsmingas – ypač jei jis neatitinka jų pageidaujamo kontakto ribų.
Kaip suprasti, kada katei jūsų prisilietimai patinka arba nepatinka
Tyrimai rodo, kad katės meilę prisilietimui išmoksta jausti dar jaunystėje – tarp 2 ir 7 savaičių amžiaus. Šiame laikotarpyje įgyta patirtis ir žmogaus elgesio pobūdis turi didelę įtaką tam, ar katė ateityje mėgausis būti glostoma. Be to, svarbūs ir mūsų asmeniniai bruožai: kantrybė, glostymo būdas, net lytis gali nulemti, kaip katė reaguos į prisilietimą.
Katės, kurios patiria nepageidaujamą dėmesį, gali reaguoti agresyviai – įkąsti ar trenkti letena – arba tiesiog pakęsti tai dėl naudos (maistas, pastogė). Vis dėlto „toleruojanti“ katė nebūtinai yra laiminga – pastebėta, kad tokie gyvūnai dažniau patiria stresą.
Pozityvūs ženklai, kad katei jūsų veiksmai patinka:
- pati prieina ir paliečia jus uodega ar galva, uodega laikoma vertikaliai;
- murkimas, „minkymas“ priekinėmis letenėlėmis;
- atsipalaidavusi poza, ausys nukreiptos į priekį;
- švelnus uodegos judėjimas į šonus, žvilgsnis į jus;
- stumteli jus, jei nustojate glostyti.
Negatyvūs ženklai, kad katei situacija nepatinka:
- atsitraukia, pasuka galvą ar visą kūną nuo jūsų;
- sustingsta, nustoja murkti ar glaustytis;
- laižosi nosį, purto galvą ar kūną, staiga ima glaustytis;
- kailis ant nugaros sušiaušiamas, uodega trankoma ar smarkiai judinama;
- ausys prispaudžiamos ar pasukamos atgal;
- staigus galvos posūkis į jūsų ranką, bandymas įkąsti ar trenkti letena.
Geriausios vietos glostyti katę – ir zonos, kurių geriau vengti
Elgsenos specialistai sutaria, kad dauguma draugiškų kačių labiausiai mėgsta prisilietimus vietose, kur yra kvapų liaukos – po smakru, ant skruostų ir už ausų. Šiose vietose glostymas dažniausiai malonus ir skatina katę pati ieškoti kontakto.
Tuo tarpu vietos, kurių geriau vengti arba liesti atsargiai, yra pilvas, nugaros galinė dalis prie uodegos, taip pat kojos ir uodega. Šios zonos jautrios, o pilvo srityje saugomi gyvybiškai svarbūs organai, todėl prisilietimas gali būti suvoktas kaip grėsmė.
Specialistai rekomenduoja laikytis trijų principų:
- Suteikite katei pasirinkimą ir kontrolę – leiskite jai pačiai prieiti ir parodyti, kur bei kiek laiko nori būti glostoma.
- Stebėkite kūno kalbą – sustokite, jei pastebite įtampos ženklų.
- Pasirinkite tinkamas zonas – daugiausia glostykite galvą, kaklą ir skruostus, o kitas vietas liesti tik jei katė aiškiai to nori.
Laikydamiesi šių taisyklių, turėsite daugiau šansų, kad jūsų glostymo seansas baigsis ne įkandimu, o ilgesniu, abiem pusėms maloniu bendravimu.
