Degalų pardavimai Lietuvoje krenta sparčiau nei per pastaruosius ketverius metus
Lietuvos degalų rinkoje situacija darosi rimta – pirmą šių metų pusmetį mažmeninė prekyba degalais smuktelėjo iš vienženklio į dviženklį kritimą. Birželio duomenys rodo, kad 6 mėnesių slankusis vidurkis pasiekė žemiausią lygį per pastaruosius 47 mėnesius – t. y. per beveik ketverius metus. Kritimas esą stiprėja: birželį degalų pardavimų mažėjimas siekė jau beveik 12 proc.
Ekonomisto A. Izgorodino nuomone, tokie skaičiai rodo gilėjančią krizę degalų sektoriuje. Jis atkreipia dėmesį, kad rinkoje vis dar veikia kainų arbitražas – degalų vežėjai ir toliau pilasi kurą svetur, o tai dar labiau spaudžia vidaus mažmeninę prekybą ir kelia klausimų dėl ilgalaikės rinkos tvarumo[1].
„Duomenys rodo, kad rinkoje ir toliau egzistuoja kainų arbitražas, t. y. vežėjai ir toliau pilasi degalus už Lietuvos ribų.“ – teigė A. Izgorodinas.
Nepaisant to, kad vienas iš pagrindinių padidinto akcizo degalams tikslų buvo degalų naudojimo sumažinimas, kaip teigė ekspertas, dabartinis kritimo tempas esą yra beprecedentis ir neįprastai didelis.
„Jeigu tikslas buvo sumažinti degalų vartojimą, sakyčiau kad įgyvendinant tikslą šiek tiek persistengta“, – pažymėjo A. Izgorodinas.
Kodėl degalai Lietuvoje dar nekainuoja mažiau, nors nafta pinga?
Pasaulinė naftos rinka siunčia teigiamų signalų – naftos kainos mažėja. Ekspertai prognozuoja, kad degalų kainos degalinėse gali pradėti kristi per artimiausias 1–2 savaites, tačiau šis pokytis nebus tiesioginis ir proporcingas. Naftos kaina sudaro tik dalį galutinės kuro kainos, apie pusę jos sudaro mokesčiai – akcizas ir PVM, o likusią dalį lemia prekybininkų marža bei kiti kaštai[2].
Naftos kainų kritimą šiuo metu lemia keli veiksniai. Vienas svarbiausių – OPEC+ sprendimas padidinti gavybos apimtis, kas didina pasiūlą rinkoje ir spaudžia kainas žemyn. Be to, pasaulio ekonomikos lėtėjimas bei recesijos rizika mažina naftos paklausą. Analitikai pastebi, kad „Brent“ rūšies nafta jau nukrito apie penktadalį nuo kelių metų senumo lygio ir apie dešimtadalį nuo praėjusių metų kainų.
Vis dėlto degalų kainos ne visada reaguoja taip greitai kaip naftos. Jos priklauso nuo mokesčių struktūros, valiutos kursų, tiekimo grandinių ir geopolitinės situacijos. Pavyzdžiui, JAV sankcijos Rusijai ar tiekimo trikdžiai gali trumpam pakelti kainas, net jei nafta pigi.
Lietuvoje ekspertai prognozuoja nuosaikų kainų mažėjimą – reikšmingiausią įtaką darys valiutos kursai ir tiekimo stabilumas. Bendras lūkestis aiškus: artimiausiais mėnesiais degalai turėtų būti pigesni, tačiau pokyčiai vyks palaipsniui ir nebus stabilūs dėl galimų išorinių veiksnių.
Verslas jau ieško pigesnių degalų alternatyvų kaimyninėse šalyse
Tuo tarpu jau nuo nuo 2027 metų dyzelino kainos Lietuvoje gali šoktelėti iki 16 centų už litrą dėl naujos Europos Sąjungos emisijų prekybos sistemos ETS2, kuri apmokestins anglies dvideginio emisijas transporto ir šildymo sektoriuose. Degalų tiekėjams teks pirkti taršos leidimus už kiekvieną litrą degalų, todėl daugiausia kainų augimą pajus vietiniai vežėjai, o įmonės turėtų ruoštis didėjančioms sąnaudoms optimizuodamos maršrutus, diegdamos telematines sistemas ir svarstydamos alternatyvius degalus.
Šiemet dyzelino akcizo didinimas jau pakėlė kainas 10–13 centų, o kitais metais prognozuojamas dar 10–12 centų augimas. Dėl didesnių mokesčių įmonės masiškai perka degalus kaimyninėse šalyse, kur jie pigesni, o tai mažina Lietuvos biudžeto pajamas. Ekspertai rekomenduoja derinti akcizus su kaimynais ir optimizuoti transporto veiklą, kad verslas prisitaikytų prie brangesnių degalų ir užtikrintų efektyvumą.
