Jau nuo 2027-ųjų dyzelino kaina Lietuvoje gali šoktelėti iki 16 ct/l
Nuo 2027 metų Europos Sąjungoje įsigalios nauja emisijų prekybos sistemos versija – ETS2, pagal kurią anglies dvideginio emisijos iš kelių transporto ir pastatų šildymo bus apmokestinamos visoje Bendrijoje. Degalų tiekėjai privalės įsigyti taršos leidimus už kiekvieną parduotą litrą degalų, todėl benzino, dyzelino ir kitų degalų kainos neišvengiamai kils.
Lietuvoje, kur CO₂ dedamoji dar netaikoma, dyzelinas gali pabrangti 10–16 centų už litrą, o didžiausią poveikį pajus vietiniai vežėjai. ETS2 yra dalis Europos žaliojo kurso ir pirmasis visoje ES taikomas mechanizmas, nustatantis vienodus CO₂ akcizus, siekiant klimato neutralumo iki 2050 metų[1].
Ekspertai pabrėžia, kad įmonės turėtų ruoštis didėjančioms sąnaudoms, gerindamos maršrutų planavimą, optimizuodamos kelių mokesčius, naudodamos telematines sistemas bei svarstydamos alternatyvius degalus, tokius kaip HVO100, biodujos, vandenilis ar elektra. Vis dėlto alternatyvų diegimą stabdo infrastruktūros stoka, didelės pradinės investicijos ir reguliaciniai apribojimai, todėl artimiausiais metais svarbiausiu įrankiu išliks efektyvus veiklos planavimas.
A. Michejenko iš „DKV Mobility“ teigia, kad transporto įmonėms būtina analizuoti duomenis, modeliuoti galimus scenarijus, prognozuoti kainas ir koreguoti strategijas, kad būtų galima prisitaikyti prie ETS2 poveikio bei informuoti klientus apie laukiančius pokyčius.
Automobilių rinka gerokai susitrauks?
Tuo tarpu Europos Parlamentas rengiasi patvirtinti reglamentą, kuris įpareigos automobilių gamintojus naudoti bent 20 proc. perdirbto plastiko bei kurti transporto priemones taip, kad jas būtų paprasta išardyti ir perdirbti. Netinkami naudoti automobiliai – sudegę, skendę ar nepataisomai sudaužyti – nebegalės būti eksportuojami už ES ribų, o jų žaliavos turės būti sutvarkytos Bendrijoje[2].
Tikimasi, kad tai sumažins aplinkos taršą, išsaugos vertingas žaliavas ir sumažins Europos priklausomybę nuo trečiųjų šalių, ypač Kinijos, kuri dominuoja retųjų žemės metalų rinkoje. Naujos taisyklės taip pat numato griežtesnę atliekų tvarkymo sektoriaus priežiūrą, kad būtų sustabdyta nelegalių automobilių ardytojų veikla.
Europos Komisijos duomenimis, kasmet ES susidaro daugiau nei šeši milijonai netinkamų naudoti automobilių, o jų netvarkant tinkamai prarandamos milijonai tonų žaliavų. Komisija prognozuoja, kad naujos taisyklės neturės reikšmingo poveikio automobilių kainoms – vieno automobilio gamyba pabrangtų mažiau nei 70 eurų – ir sukurs apie 22 tūkst. darbo vietų, daugiausia atliekų tvarkymo ir perdirbimo sektoriuje.
Iš pradžių reikalavimai bus taikomi lengviesiems automobiliams ir furgonams, o po penkerių metų – autobusams, sunkvežimiams bei motociklams. Ateityje planuojama įvesti ir perdirbto plieno, aliuminio bei jų lydinių panaudojimo reikalavimus.
Dėl dyzelino akcizo šuolio lietuviai degalus pilasi pas kaimynus, biudžete – skylė
Lietuvoje šiemet ženkliai padidinus dyzelino akcizą, degalų kainos pakilo apie 10–13 centų už litrą, o kitais metais gali brangti dar 10–12 centų. Dėl didesnių mokesčių verslas ir vežėjai masiškai perka dyzeliną kaimyninėse šalyse, kuriose akcizai nesikeitė ir degalai pigesni. Tai lėmė, kad Lietuvoje dyzelino pardavimai per pirmus penkis šių metų mėnesius sumažėjo beveik 18 proc., daug labiau nei prognozuota.
Nors valstybės biudžeto pajamos iš dyzelino akcizo šiek tiek padidėjo nominaliai, realiai jų vertė sumažėjo, nes surinkti pinigai turi mažesnę perkamąją galią. Todėl valstybė iš tiesų patiria nuostolių. Siekiant užtikrinti maksimalias pajamas, siūloma dyzelino akcizus derinti su kaimyninių šalių politika, kad Lietuvos kainos būtų bent šiek tiek mažesnės už kaimynų.
Nepaisant to, valdžia teigia, jog sprendimai pasiteisino, nes akcizų didinimu siekiama mažinti dyzelino vartojimą. Tačiau praktikoje degalų kainų kilimas skatina verslą ieškoti pigesnių degalų užsienyje, o tai kenkia Lietuvos biudžetui ir nepadeda žaliosios transformacijos tikslams.
