Nuo ateinančių metų kaupimas pensijai taps savanoriškas
Nuo 2026 metų sausio 1 dienos Lietuvoje keičiasi antros pakopos pensijų kaupimo sistema – kaupimas taps visiškai savanoriškas. Iki šiol gyventojai buvo automatiškai įtraukiami į kaupimą, o atsisakymas buvo galimas tik periodiškai, tačiau nuo 2026 metų šios tvarkos nebeliks. Kiekvieną sausį „Sodra“ kvies dar nekaupiančius gyventojus prisijungti, o jei asmuo neatsakys, kaupimas „nebeužsikurs“ automatiškai.
Pereinamasis laikotarpis tęsis iki 2027 metų pabaigos – tuo metu visi, kurie jau dalyvauja kaupime, galės savanoriškai pasitraukti. Pasitraukus, valstybinė ir „Sodros“ įmokų dalis bus pervesta į senatvės pensiją kaip apskaitos vienetai, o asmeninės įmokos bei investicinis pelnas – į asmeninę sąskaitą, be jokių mokesčių. Norint pasitraukti, tereikės pateikti prašymą savo pensijų kaupimo bendrovei[1].
Suprasti, kiek pinigų būtų galima gauti, padės atnaujinta pensijos skaičiuoklė. Joje bus galima matyti, kiek sukauptumėte iki senatvės pensijos, jei kauptumėte toliau, ir kiek gautumėte, jei pasitrauktumėte dabar. Prisijungus prie asmeninės „Sodros“ paskyros, bus matoma preliminari sukauptų lėšų vertė, apskaitos vienetų suma ir išmokos į asmeninę sąskaitą dydis.
Iki 2028 metų sausio 1 d. bus sukurtas naujas pensijų informacinis portalas, kuris padės įvertinti pensijų kaupimo naudą ir sprendimų poveikį būsimai pensijai.
Kaip galima atsiimti sukauptas lėšas?
Pateikiame lentelę, kurioje išsamiai paaiškinta, kas, kiek ir kokiais būdais galės disponuoti savo sukauptomis lėšomis:
| Situacija | Galimybė atsiimti | Atsiskaitymai/mokesčiai |
| Iki pensinio amžiaus – vieną kartą gyvenime | Iki 25 % sukauptų lėšų, ne daugiau nei įmokėta | 3 % atskaitymas |
| Iki pensijos likus <5 metams ir sukaupta suma < pusės anuiteto | Galima atsiimti viską | 3 % atskaitymas |
| Netekus 70–100 % darbingumo, sergant sunkia liga ar reikalinga paliatyvioji pagalba | Galima atsiimti viską | Be atskaitymų ir GPM |
| Sulaukus pensijos – sukaupta suma < anuiteto riba | Pasirenkama forma: vienkartinė, periodinė arba anuitetas | Be mokesčių |
| Sulaukus pensijos – sukaupta suma > anuiteto riba | Anuitetas privalomas, virš ribos galima vienkartinė išmoka | Be mokesčių |
Tiems, kurie nuspręs toliau kaupti, atsiveria lankstesnės galimybės – galima padidinti arba laikinai sustabdyti įmokas. Asmeninės įmokos sudarys 3 % ar daugiau nuo pajamų, o už įmokas viršijančias 3 % taikoma GPM lengvata. Valstybė toliau mokės 1,5 % dydžio skatinamąją įmoką nuo užpraeitų metų vidutinio darbo užmokesčio. Kaupimą bus galima sustabdyti iki 12 mėnesių su galimybe pratęsti, o norint atnaujinti įmokas, reikia pateikti prašymą pensijų kaupimo bendrovei.
Svarbiausia – iki 2026 metų sausio 1 d. nieko keisti nereikia. Pereinamojo laikotarpio metu gyventojai gali ramiai susipažinti su naujomis taisyklėmis ir priimti apgalvotą sprendimą, ar tęsti kaupimą, ar pasinaudoti galimybe pasitraukti.
Vieni ruošiasi taisyti dantis, kiti grąžins paskolas
Tuo tarpu nekantraujantys lietuviai jau planuoja, kur panaudos savo sukauptus antros pakopos pensijų pinigus – vieni nori susitvarkyti dantis, kiti atnaujinti būstą ar įsigyti naują automobilį, dar kiti ketina padengti paskolas. Nors tokie planai atrodo patrauklūs, dalis gyventojų pripažįsta, kad trumpalaikiams poreikiams išleistos santaupos gali pakenkti ateities finansiniam saugumui. „Gyventi reikia dabar, o jei bus blogai, turim butą – parduosim“, – atvirauja viena internautė, pabrėždama dabarties prioritetus.
Ekspertų vertinimai išsiskiria. Prof. Teodoras Medaiskis įspėja, kad neapgalvoti sprendimai gali sumažinti būsimą pensiją ir ragina atsisakyti emocinių pirkinių, o lėšas nukreipti tik į būtinas investicijas. Jo kolega prof. Romas Lazutka mato kitą pusę – jo teigimu, sistema per du dešimtmečius pasikeitė ir nebeatlieka pradinės funkcijos, todėl sprendimas pasitraukti gali būti logiškas, nors valstybės subsidijų paskirstymą jis vertina kritiškai.
Prekybininkai laukia papildomų pinigų srautų, tačiau ekonomistai primena Estijos patirtį: dalis gyventojų ten lėšas išleido televizoriams ir kazino, o šalis susidūrė su recesija, nors nemaža dalis pinigų buvo nukreipta į paskolų grąžinimą ar investicijas.
