Gyventojai dalinasi savo planais – kas padengs paskolas, kas tvarkysis dantis
Artėja ilgai lietuvių laukta diena – jau visai netrukus, nuo kitų metų šie pagaliau galės išsiimti savo II pensijų pakopoje kauptas lėšas. Nors ekspertai kraipė galvas, ar atsiimtus pinigus tautiečiai panaudos racionaliai, dalis gyventojų planuoja pirmiausia pasirūpinti būtiniausiais savo poreikiais – kas susitvarkyti dantis, o kas pagaliau pasidaryti būsto remontą.
Štai portalo lrytas.lt kalbinta vilnietė teigė pinigus išleisianti padengiant automobilio paskolą, tačiau tuo pačiu teigė sutinkanti, kad sukauptų lėšų praleidimas kasdienių poreikių tenkinimui – būtų ne pats protingiausias pasirinkimas[1].
„Sutinku, kad jeigu žmonės nekaupia savarankiškai arba turi keblumų su finansiniu raštingumu, tai išėjimas iš antros pakopos ir sukauptų finansų praleidimas eiliniams pirkiniams gali kelti grėsmių jų ateičiai (…). Atrodo, kad nebėra saugu ar patikima, kai valstybė reguliuoja mano finansus, nes po 4 metų gali viską pakreipti dar kitaip“, – tvirtino gyventoja.
„Su vyru 8 tūkst. atsiimsim, norim automobilį atsinaujinti ir dantis pasiremontuoti, o iki pensijos dar 20 m., gyventi dabar reikia, o paskui turim butą atliekamą, ir, jei bus blogai, parduosim“, – dalinosi kita internautė.
Kaupti toliau ar susigrąžinti?
Nuo 2026 metų gyventojai, kaupiantys antrojoje pensijų pakopoje, turės galimybę pasitraukti ir susigrąžinti savo įmokėtas lėšas. Sprendimą reikės priimti iki 2027 m. pabaigos, o prognozuojama, kad iš fondų gali būti atsiimta iki 4 mlrd. eurų. Valstybės dalis – „Sodros“ ir biudžeto įnašai – liks fonduose kaip apskaitos vienetai, kurie ateityje nežymiai padidins pensiją. Taip pat bus atsisakyta automatinio įtraukimo į kaupimą[2].
Ekspertų nuomonės dėl šios reformos skiriasi. Prof. Teodoras Medaiskis mano, kad masinis pasitraukimas gali būti neapgalvotas – žmonės aukos ateities saugumą dėl dabartinių poreikių. Jis pabrėžia, kad sistema dar tik pusiaukelėje, o ilgainiui išmokos galėtų sudaryti reikšmingą pensijos dalį. Medaiskis siūlo leisti pasitraukti tik tiems, kuriems kaupimas tikrai netikslingas – dėl ligų, nedarbingumo ar atsitiktinio įtraukimo.
Tuo tarpu prof. Romas Lazutka sprendimą vertina palankiai – jo nuomone, sistema per 20 metų stipriai pasikeitė ir nebeatlieka savo pradinės funkcijos. Pasitraukimas tampa logišku žingsniu, tačiau jis kritikuoja išlikusias valstybės subsidijas, kurios, anot jo, nesąžiningai paskirstomos ir naudą gauna ne visada tie, kam jos labiausiai reikia.
Kaip pokyčiams ruošiasi prekybininkai?
Atsižvelgiant į tokias tendencijas, kad lietuviai savo sukauptas lėšas planuoja išleisti „čia ir dabar“, rankomis trina ir šalies prekybininkai. Portalui tv3.lt pavyko pakalbinti kelių didžiųjų šalies prekybos tinklų atstovus ir sužinoti, kaip šie planuoja reaguoti į šią finansinę „injekciją“[3].
Pasak „Artea“ banko vyriausiosios ekonomistės Indrės Genytės-Pikčienės, viskas priklausys nuo to, kaip žmonės išsiiminės sukauptas lėšas, mat į ekonomiką paleistos didelės sumos esą gali sukelti šoką, jei šie pinigai bus tiesiog prašvaistomi. Štai pakanka esą pažvelgti į Estijos pavyzdį, kai gyventojai galėjo atsiimti 40 proc. pensijoms sukauptų pinigų ir daugiau nei trečdalį jų prataškė pirkdami televizorius, šaldytuvus, ėjo į kazino, investavo į NT ir pan. Dėl šios priežasties estai esą keliems metams įlipo į ekonominę recesiją.
I. Genytė-Pikčienė, remdamasi Lietuvos banko atliktu tyrimu, taip pat akcentavo, kad tuo atveju, jei lietuviai atsiims 20 proc., 40 proc. arba 60 proc. pensijų fondų turto, tai turėtų įtakos ir prekių bei paslaugų kainoms – šios šiek tiek šoktelėtų.
Tačiau prekybos tinklo „Rimi“ marketingo vadovė Dalia Čenkienė atkreipė dėmesį, kad Estijos pavyzdys parodė ir kita pusę – štai čia daugiau kaip pusė sukauptų lėšų esą buvo panaudotos jau paimtų paskolų grąžinimui, reinvestuotos į kitą nekilnojamąjį ar investicinį turtą, ar padėtos į bankų indėlius.
Atsiimant pinigus iš antros pakopos – rizika prarasti ateities pensiją
Tuo tarpu finansų ekspertai Arnoldas ir Roberta Kazilioniai įspėja, kad tokie sprendimai gali turėti ilgalaikių neigiamų padarinių, jei žmonės lėšas išleis neatsakingai. Anot jų, nemaža dalis gyventojų planuoja išmokėtas sumas naudoti pramogoms, vestuvėms ar trumpalaikiams poreikiams, o ne investuoti į ilgalaikį finansinį stabilumą. Nors kai kurie svarsto apie verslo kūrimą, statistika rodo, kad devyni iš dešimties naujų verslų žlunga per pirmuosius dešimt metų[4].
Antros pakopos pensijų fondai esą nėra universalus sprendimas – jų nauda priklauso nuo kiekvieno žmogaus individualios situacijos, amžiaus, tikslų ir finansinės drausmės. Tinkamai priimti sprendimus padeda asmeninis finansų konsultantas, kuris gali įvertinti aplinkybes ir pasiūlyti realistiškas alternatyvas.
Ekspertai pabrėžia, kad lėšų atsiėmimas gali būti racionalus žingsnis tik tuo atveju, jei jos bus nukreiptos į aiškius, pamatuotus ir ilgalaikius tikslus. Kitaip – ši galimybė virs dar viena proga padaryti finansinę klaidą, kurios pasekmes žmonės pajus tik vėliau. Finansinis raštingumas ir sąmoningumas tampa esminiais veiksniais siekiant užsitikrinti orią ateitį.
