Baltijos šalyse pradedamas tyrimas dėl neįprastų balansavimo energijos kainų
Praėjusią savaitę Baltijos šalių balansavimo energijos rinkoje užfiksuoti neįprastai dideli kainų svyravimai – kai kuriose vietose jos šoktelėjo iki 10 tūkst. Eur/MWh. Įprastai kainos svyruoja nuo -75 Eur/MWh energijos pertekliaus atveju iki maždaug 360 Eur/MWh trūkumo atveju. Tokie šuoliai sukėlė abejonių dėl rinkos dalyvių elgesio ir galimų REMIT reglamento pažeidimų, draudžiančių manipuliuoti elektros energijos rinka.
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) kartu su Latvijos ir Estijos reguliuotojais pradeda išsamų tyrimą, kad patikrintų, ar rinkos dalyviai pateikė pasiūlymus balansavimo energijos rinkoje remdamiesi tik teisėtais gamybos pajėgumais ir realiomis sąnaudomis[1].
VERT pirmininkas Renatas Pocius pabrėžia, kad pasiūlymai turi atitikti ribines gamybos sąnaudas arba alternatyvius kaštus, o bet koks manipuliavimas ar nepagrįstų kainų pateikimas gali būti laikomas REMIT pažeidimu.
Reguliuotojai akcentuoja nuolatinį rinkos stebėjimą ir atsakingą elgesį, o įtartini pasiūlymai gali būti tikrinami tiek nacionalinių institucijų, tiek perdavimo sistemos operatorių lygmeniu. Baigus tyrimą, jei bus nustatyti pažeidimai, bus taikomos sankcijos pagal REMIT reglamentą ir nacionalinius teisės aktus, siekiant užtikrinti skaidrią ir sąžiningą balansavimo energijos rinką visiems dalyviams.
LEA: vėjo energijos šuolis sumažino elektros kainas Lietuvoje 9 %
Tačiau anot Lietuvos energetikos agentūros (LEA), Lietuvoje sumažėjo elektros kainos. Mat rugpjūčio pradžioje elektros energijos didmeninė kaina Lietuvoje sumažėjo 9 procentais – iki 51,4 eurų už megavatvalandę. Nors šalies elektros suvartojimas šiek tiek padidėjo iki 205,5 GWh, bendras pagamintos energijos kiekis šoktelėjo beveik 12 proc., daugiausia dėl vėjo elektrinių produkcijos, kuri per savaitę išaugo beveik 180 proc. iki 37,8 GWh[2].
Tuo tarpu saulės elektrinės pagamino 41,1 GWh, tačiau tai buvo 27,9 proc. mažiau nei liepos pabaigoje, o hidroelektrinių ir šiluminių elektrinių gamyba taip pat padidėjo. Apie pusę suvartotos elektros Lietuvoje teko importuoti iš Latvijos ir Švedijos.
Energetikos agentūra taip pat pažymėjo, kad paskutinę liepos savaitę brango gamtinės dujos, nafta ir biokuras, nors degalų kainos degalinėse sumažėjo. TTF dujų prekybos taške Nyderlanduose kaina pakilo iki 34,4 Eur/MWh, o Inčukalnio dujų saugykla šiuo metu užpildyta apie 49,5 proc., Europos saugyklose – 69,2 proc. Lietuva per Klaipėdos SGD terminalą tiekė 220,5 GWh gamtinių dujų, dalį jų eksportuodama į Latviją ir Lenkiją, o biodujų gamyba šalyje siekė 4,2 GWh.
Brent naftos kaina per savaitę pakilo iki 71,6 USD už barelį dėl geopolitinių sprendimų JAV, tačiau degalų kainos Baltijos šalyse sumažėjo, o pigiausi išliko Lietuvoje, todėl vartotojams degalai šiuo metu tampa šiek tiek prieinamesni.
Liepą vėjo gamyba smuko, bet kainos išliko stabilios
Liepą Lietuvos vėjo jėgainės pagamino vos 182 GWh elektros – 53 % mažiau nei birželį ir mažiausiai per pastaruosius 12 mėnesių. Nepaisant to, vidutinė elektros kaina pakilo tik 8 %, iki 46 eurų už MWh. Mažesnę gamybą kompensavo šiluminės elektrinės, pagaminusios 123 GWh, o saulės ir hidroelektrinės gamyba sumažėjo[3].
Importas padėjo stabilizuoti rinką: Lietuva importavo 520 GWh, 40 % daugiau nei birželį, o eksportas krito 24 % iki 191 GWh. Vietinės elektrinės padengė 69 % šalies poreikio, o elektros suvartojimas siekė 913 GWh – 3 % daugiau nei birželį. P. Kozlovo teigimu, kainas veikia ne tik vietinė gamyba, bet ir Šiaurės Europos rinkų situacija bei vandens rezervų lygis. Vidutinė kaina per metus nukrito nuo 97,9 iki 46,3 eurų už MWh.
