Privačios mokyklos sutraukia vis didesnį tėvų dėmesį ir pelną
Lietuvoje sparčiai auga privačių mokyklų paklausa, kurios ne tik ugdo tūkstančius vaikų, bet ir sukuria darbo vietas šimtams mokytojų. Šios mokyklos dažnai siūlo Tarptautinio bakalaureato programas, o jų absolventų pasiekimai neretai lenkia viešojo sektoriaus rezultatus. Tarp privačių mokyklų išsiskiria „Herojaus“ mokykla, kuri ypač žinoma dėl savo ukrainiečių bendruomenės – apie trečdalį jos mokinių sudaro karo pabėgę ukrainiečiai.
„Herojus“ – viena didžiausių privačių mokyklų Lietuvoje – pernai uždirbo 8,4 mln. eurų pajamų, nors ir dirbo nuostolingai dėl sumažėjusios paramos ukrainiečių mokyklai. Įsteigta 2015 metais Kaune, ši viešoji įstaiga turi darželius, progimnaziją, gimnaziją ir ukrainiečių mokyklą, kurioje dirba apie 50 mokytojų ir mokosi 350 mokinių. Mokyklos vadovas pabrėžia, kad jų pagrindinis tikslas nėra pelnas, o vertės kūrimas bendruomenei[1].
Antra pagal dydį privati mokykla – UAB „Erudito“ licėjus – pernai uždirbo 8,3 mln. eurų pajamų ir pasiekė 371 tūkst. eurų pelną. Ši mokykla pasižymi aukštais Tarptautinio bakalaureato diplomų rezultatais, o jos vadovas pabrėžia stabilumo svarbą švietimo sistemoje, ypač viešajame sektoriuje, kur dažnai keičiasi reformos ir vertinimo sistemos.
TOP penketuke – ir garsiausios Vilniaus mokyklos
UAB Karalienės Mortos mokykla, trečioje vietoje pagal dydį, taip pat sparčiai auga – jos pajamos per metus padidėjo 11 proc., o pelnas – iki 1,5 mln. eurų. Mokyklos vadovas atkreipia dėmesį į mokinių pasiekimus olimpiadose ir nacionaliniuose egzaminuose, o mokykla siekia ne tik ugdyti akademinius įgūdžius, bet ir skatinti kritinį mąstymą bei informacinį raštingumą.
Vilniaus tarptautinė mokykla, ketvirta pagal dydį, pernai gavo 6,1 mln. eurų pajamų ir uždirbo 47 tūkst. eurų pelno. Mokyklos vadovė pabrėžia Tarptautinio bakalaureato programų populiarėjimą ir iššūkius, susijusius su kvalifikuotų mokytojų pritraukimu bei išlaikymu dėl augančių atlyginimų ir pragyvenimo išlaidų.
Penketuką užbaigia Vilniaus inžinerijos ir technologijų licėjus („Vitlis“), kuris daug dėmesio skiria inžineriniam ugdymui ir STEAM kompetencijoms. Per metus jo pajamos išaugo 29 proc., nors pelnas sumažėjo. Licėjaus vadovė pabrėžia, kad mokinių skaičius auga, o jų tikslas – ne tik skaičių didinimas, bet ir kokybiško bei kūrybiško ugdymo stiprinimas.
Kiek tėvai pasiryžę mokėti už mokslą?
Tuo tarpu ne paslaptis, kad privatus mokslas Lietuvoje prieinamas tikrai ne visiems. Mat kartais vien už galimybę kas mėnesį lankyti prestižinę mokyklą tenka sumokėti nemažą sumą. Prie to dar prisideda mokykliniai reikmenys, pratybos, maitinimas bei papildomos veiklos, kurios dažnai įeina į bendrą kainą arba yra apmokestinamos atskirai[2].
Pavyzdžiui, Utenos mokykloje „Logos“ mėnesinis ugdymo mokestis svyruoja nuo 200 eurų priešmokyklinėje grupėje iki 330 eurų pagrindinėse klasėse. Ši suma apima dienos mokyklą, įvairias edukacijas, būrelius, išvykas, mokymo priemones ir net keliones į mokyklą. Vilniuje įsikūrusioje mokykloje „Katino dienelės“ pradinio ugdymo kaina siekia apie 585 eurus per mėnesį, o papildomas popietinis klubas kainuoja dar apie 90 eurų.
Dar brangesnės mokyklos sostinėje, pavyzdžiui, „Guliverio akademija“, kur mokslo metai gali atsieiti nuo 6 iki beveik 8 tūkstančių eurų. Čia mokoma pagal tarptautinę Australijos programą, o baigę mokiniai gauna sertifikatą, pripažįstamą visame pasaulyje. Tokios kainos leidžia tėvams tikėtis ne tik aukštos kokybės, bet ir gausių papildomų paslaugų bei individualaus dėmesio. Visgi tokios galimybės yra ne kiekvieno šeimos kišenėje.
