Jaunimo darbo rinkos krizė: užimtumas Lietuvoje per metus smuko kone dvigubai
Per pastaruosius metus Lietuvos jaunimo užimtumas smarkiai sumažėjo – nuo 31,2 % iki 27,9 %. Tai reiškia, kad darbo rinkoje 15–24 metų amžiaus jauni žmonės dalyvauja vis rečiau, o jų darbo intensyvumas sumažėjo kone dvigubai nuo pandemijos pradžios.
Šis pokytis kelia rimtų iššūkių ne tik jaunimui, bet ir visai šalies ekonomikai, mat ateityje pensijų ir įvairių išmokų dydis bus tiesiogiai susijęs su dirbančių gyventojų skaičiumi ir jų pajamomis. Jei jaunimo darbo jėga mažės, mažės ir biudžeto surinktos lėšos, kurios šiuo metu finansuoja socialines išmokas[1].
Nors Lietuvos jaunimas tradiciškai laikomas vienu laimingiausių pasaulyje, darbo rinkos įsitraukimo mažėjimas verčia susimąstyti apie ilgalaikes socialines ir ekonomines pasekmes. Jaunimo užimtumo kritimas kelia klausimą, iš ko jauni žmonės šiuo metu pragyvena ir kaip keisis šalies socialinė apsauga, jei ši tendencija išliks.
Dienraščiui tv3.lt pavyko pakalbinti keletą jaunuolių siekiant išsiaiškinti, kas lėmė pasirinkimus nedirbti ir iš ko šie gyvena. Paaiškėjo, kad didžioji dalis jaunuolių, kai kurie ir gerokai perkopę 20-metį, susidūrę su pirmaisiais sunkumais darbo rinkoje, nusprendė pasiduoti ir mieliau rinktis gyventi iš tėvų kišenės.
O štai kai kuriems pasisekė rasti dirbančias antras puses, todėl šie jaunuoliai mieliau pasirinkę tęsti studijas ir gyventi antros pusės sąskaita.
Vis daugiau jaunimo emigruoja svetur
Tačiau dar liūdnesnius duomenis atskleidė Lietuvos darbdavių konfederacija. Anot jos prezidentės Aurelijos Maldutytės, gerokai sumenkęs jaunimo susidomėjimas darbu užfiksuotas po COVID-19 pandemijos.
Tuo tarpu tarptautinės įdarbinimo įmonės „Headex Group“ Rinkodaros ir komunikacijos vadovas Andrej Pometko pastebėjo, kad nors lietuviai aktyviai reaguoja į darbo pasiūlymus, realiai įsidarbina rečiau, ką lemia per dideli lūkesčiai atlygiui, grafikui ar darbo pobūdžiui, kuris nesutampa su turima patirtimi.
Įtakos esą turi ir tai, kad jaunimas dabar mokosi ilgiau – renkasi ilgesnes studijas, į darbo rinką įsilieja vėliau, o kartais net nežino, ko nori.
O štai kiek įdomesnė detalė – nors Lietuvoje jaunimas nekvalifikuotus darbus dirba vangiai, užsienyje į tai žiūri palankiau – mat čia esą didesnės galimybės užsidirbti, nepaisant to, kad sąlygos dažnu atveju yra sunkesnės nei Lietuvoje.
Vis dėlto ekspertai pabrėžia, kad tokie rodikliai rodo ne ką kita, o kad Lietuvos, o ir visos Europos mastu, žmonių gyvenimas gerėja, mat jei šie susidurtų su pinigų stygiumi – į darbo rinką ateiti vienaip ar kitaip tektų.
Įtakos esą daro ir tai, kad šiuo metu Lietuvoje pradeda plisti ir Vakaruose jau populiarus modelis, kai jaunuoliai nebesistengia įtilpti į istoriškai įprastus „mokslai – darbas – paskola – šeima“ rėmus.
Atlyginimas jaunuoliams tampa nebe pačiu svarbiausiu faktoriumi
Lietuvoje daugiau nei 30 tūkstančių jaunų žmonių ieško darbo, tačiau darbo rinka jiems tampa vis mažiau patraukli. Darbdaviai skundžiasi, kad jaunimas dažnai piktnaudžiauja išmokomis, nežino, ko nori, o atlyginimas jiems nebėra svarbiausias motyvas imtis darbo. Ekspertai ragina pažvelgti ir į darbdavių pusę – galbūt jie turėtų labiau prisitaikyti prie jaunimo poreikių[2].
Vilniaus centre įsikūrusio baro „Būsi trečias“ vadovas Martynas Dacius sako, kad pastaruoju metu sulaukia kur kas daugiau jaunų kandidatų nei anksčiau – ypač 16–17 metų jaunuolių, kurie ieško pirmosios darbo patirties. Tačiau daugelis jų greitai nusivilia: iš įdarbinamų keturių ar penkių jaunuolių, dažniausiai tik trys išlieka ilgiau, o likusieji greitai supranta, kad darbas nėra toks lengvas, kaip įsivaizdavo.
M. Daciaus teigimu, jaunimas dažnai ieško darbo, kuris atitiktų jų lūkesčius ir būtų įdomus, dėl to darbdaviams tenka daugiau laiko skirti tinkamiausių darbuotojų paieškai, o jaunimo požiūris į darbą keičiasi – vis dažniau svarbesnės tampa ne tik pajamos, bet ir darbo sąlygos, prasmė bei galimybės tobulėti.
Nugriaudėjo pasiūlymas nedarbo išmokas susieti su naryste Šaulių sąjungoje
Tuo tarpu aukso amžius jaunimui gali jau ilgai netrukti, mat jau svarstomi pokyčiai, kurie labiau surištų rankas gaunantiems nedarbo išmokas. Seimo narys Karolis Neimantas siūlo, kad paramą gauti galėtų tik tie bedarbiai, kurie tapo Šaulių sąjungos nariais ir aktyviai dalyvauja jos veikloje. Tokia tvarka, pasak politiko, ne tik skatintų pilietiškumą, bet ir stiprintų šalies gynybą, o pačiam bedarbiui suteiktų naudingų įgūdžių ir patirties.
Be to, Neimantas siūlo naują darbo paieškos tvarką – pirmuosius šešis mėnesius Užimtumo tarnyba turėtų siūlyti darbus pagal asmens kvalifikaciją, o po to – ir kitokius pasiūlymus. Jei bedarbis be svarbios priežasties atsisakytų darbo, jis galėtų netekti išmokos teisės. Šie pokyčiai siekia paskatinti greitesnį ir aktyvesnį sugrįžimą į darbo rinką.
Šiuo metu Lietuvos darbo rinka rodo stabilizacijos ženklus: nedarbo lygis šiek tiek mažėja, birželį įsidarbino per 18 tūkst. žmonių, o savarankiškai dirbančių skaičius auga. Vis dėlto didžiausia problema išlieka vyresni nei 50 metų bedarbiai, sudarantys beveik 40 proc. registruotų bedarbių, bei ilgalaikiai bedarbiai ir neįgalieji, kuriems įsidarbinimo galimybės vis dar menkos.
