„Meta“ ištrynė milžinišką „WhatsApp“ tinklą dėl sukčiavimo operacijų
Technologijų bendrovė „Meta“ pranešė, kad per pirmąjį šių metų pusmetį ištrynė 6,8 mln. „WhatsApp“ paskyrų, susietų su nusikalstamomis schemomis, kurios buvo skirtos apgauti vartotojus visame pasaulyje. Pasak įmonės, dauguma paskyrų buvo susijusios su Pietryčių Azijoje veikiančiais organizuoto nusikalstamumo centrais, kuriuose dažnai naudojamas priverstinis darbas[1].
„WhatsApp“ nurodė, kad paskyros buvo pašalintos dar prieš joms pradedant veikti: „Paskyras aptikome ir išjungėme dar prieš tai, kai sukčiavimo centrai spėjo jas panaudoti.“ Tai esą padaryta prevenciniu būdu siekiant išvengti vartotojų suklaidinimo ar finansinio išnaudojimo.
Ši operacija sutapo su naujų saugumo priemonių pristatymu, įskaitant įspėjimus, kai vartotojas įtraukiamas į grupės pokalbį asmens, kuris nėra jo kontaktų sąraše. Taip pat pradėta testuoti funkcija, kuri ragina vartotojus sustoti ir pamąstyti prieš atsakant į galimai įtartinus pranešimus.
Pasak „Meta“, nusikaltėliai vis dažniau pasitelkia įvairias taktikas: perima paskyras, siunčia pranešimus apie tariamas investavimo galimybes ar siūlo greitą pelną. Tipinis scenarijus prasideda nuo SMS žinutės, o vėliau pokalbis perkeltas į socialinius tinklus ar asmenines programėles.
Sukčiavimo tinklai ir priverstinis darbas: „WhatsApp“ ir „OpenAI“ bendradarbiavimas nutraukiant schemą Kambodžoje
Vienoje iš nurodytų bylų „WhatsApp“ kartu su „Meta“ ir „ChatGPT“ kūrusia bendrove „OpenAI“ padėjo nutraukti sukčiavimo kampaniją, susijusią su Kambodžoje veikiančiu kriminaliniu tinklu. Sukčiai kvietė vartotojus socialiniuose tinkluose „užsidirbti“ pinigų už paspaudimus ant melagingų nuorodų ar „like’us“, taip skatindami dalyvauti netikrame paspirtukų nuomos verslo modelyje.
Buvo nustatyta, kad kai kurios instrukcijos, siųstos potencialioms aukoms, buvo sugeneruotos naudojant dirbtinio intelekto įrankį „ChatGPT“. „Meta“ teigimu, sukčiavimo kampanija išnaudojo ne tik „WhatsApp“, bet ir kitas platformas — „Facebook“, „Instagram“, „Telegram“, „TikTok“ bei net mokėjimo ir kriptovaliutų paslaugas.
Bendrovė pridūrė, kad tokie sukčiai dažnai veikia keliose platformose vienu metu, taip bandydami išvengti aptikimo algoritmų. Tipiniai scenarijai apima susirašinėjimą per pažinčių programas, tekstinius pranešimus, o vėliau — pasiūlymus per socialinius tinklus ar investicijų svetaines[2].
Tokių schemų epicentrais dažnai tampa regionai, tokie kaip Mianmaras, Tailandas ar Kambodža, kur veikia sukčiavimo centrai, įdarbinantys ir priverstinai laikantys žmones vykdyti apgaulingą veiklą.
Vartotojų apsauga ir reikalavimai technologijų milžinėms: ar to pakanka?
Vartotojų teisių gynimo organizacija „Which?“ palankiai įvertino „Meta“ veiksmus, tačiau paragino imtis griežtesnių priemonių: „Meta turi padaryti daug daugiau, kad sustabdytų šiuos nusikaltėlius visose savo platformose.“
Vartotojų teisių teisės ekspertė Lisa Webb teigė: „Facebook, Instagram ir WhatsApp vartotojai yra nuolat užverčiami apgaulingais skelbimais — nuo fiktyvių investavimo galimybių iki neaiškių prekių ar neegzistuojančių darbo pasiūlymų.“
Ji pridūrė: „Meta turi užtikrinti, kad tokie sukčiai nė nepatektų į jų platformas. Ofcom turi nedelsiant taikyti galiojančias Saugaus interneto įstatymo nuostatas ir nustatyti griežtas taisykles dėl apmokamų apgaulingų skelbimų, kad technologijų įmonės prisiimtų visą atsakomybę už savo turinį.“
Vietos valdžios institucijos Pietryčių Azijoje taip pat paragino gyventojus naudotis „WhatsApp“ dviejų pakopų autentifikavimo funkcija ir būti atsargiems dėl neįprastų žinučių. Singapūre policija rekomenduoja gyventojams ignoruoti bet kokius įtartinus pasiūlymus, siunčiamus per susirašinėjimo programėles.
„Meta“ nurodė, kad sukčiavimo formos tampa vis sudėtingesnės, todėl prevencija ir ankstyvas reagavimas tampa svarbiausiu ginklu prieš kibernetines apgavystes.
