Nuo 2026 m. – naujas gyventojų pajamų mokesčio skaičiavimo principas: įvedamas 12 VDU
Lietuvos gyventojams – svarbus pokytis mokesčių srityje. Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacija (LBAA) pranešė, kad nuo 2026 metų keičiasi gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifai ir įvedamas vadinamasis 12 VDU principas. Ką tai reiškia ir kaip tai paveiks kiekvieno kišenę?
Trumpai – metinės pajamos iki 12 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) bus apmokestinamos taikant įprastą 15 % tarifą. Tačiau pajamų daliai, viršijančiai šią ribą, bus taikomi progresiniai mokesčiai, kurių dydis priklausys nuo pajamų lygio: nuo 20 % iki net 32 %[1].
Kaip tai veikia?
- Pajamos iki 12 VDU (~27 600 € per metus, jei VDU bus apie 2300 €) – 15 % GPM;
- Nuo 12 iki 36 VDU – 20 %;
- Nuo 36 iki 60 VDU – 25 %;
- Virš 60 VDU – 32 %.
Svarbiausia – į 12 VDU katiliuką bus sumuojamos visos skirtingos metinės pajamos. Tai reiškia, kad jei jūsų bendra metinė pajamų suma viršys 12 VDU, už viršijančią dalį mokėsite didesnius progresinius mokesčius, nepriklausomai nuo jūsų šeimos sudėties ar socialinės padėties.
Kaip skelbia LBAA, VDU dydį 2026 metams paskelbs 2025 metų gruodį, tačiau jau dabar numatoma, kad jis bus apie 2 300 eurų.
Įsigalios nauja GPM tarifų progresija ir nauji nekilnojamojo turto mokesčio tarifai
Birželį Seimas patvirtino mokesčių reformą, kuri nuo 2026 metų įves naujus gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifus ir keis nekilnojamojo turto (NT) mokestį. Ūkininkams leista mokėti mažesnius GPM tarifus – 15 proc. iki 36 VDU ir 20 proc. viršijusiai sumai. Kiti gyventojai mokės progresinius tarifus: 20 proc. iki 36 VDU, 25 proc. nuo 36 iki 60 VDU, ir 32 proc. virš 60 VDU. Visos pajamos bus sumuojamos ir apmokestinamos pagal bendrą tarifą[2].
Nuo 2027 metų šeimoms su vaikais grąžinamas papildomas neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD) – 1044 eurai per metus už vaiką. NT mokesčio tarifai didėja: turtui nuo 0,6 iki 1 mln. eurų taikomas 0,8 proc., virš 1 mln. – 1 proc. tarifai. Apleistam turtui taikomi 1–5 proc. tarifai, o komercinis NT lieka savivaldybių reguliuojamas.
Pagrindiniu būstu laikomos ir kai kurios negyvenamosios patalpos, pvz., sodo nameliai ar garažai.
Kyla ir maisto kainos: pigesnių būtiniausių produktų dar teks palūkėti
Tačiau mokesčiai mokesčiais, bet lietuvius neramina ir prekybcentriuose nuolat kylančios maisto produktų kainos. Nors didmeninės sviesto ir sūrių kainos Lietuvoje jau ima mažėti, parduotuvėse šių pokyčių dar nepajutome. Žemės ūkio duomenų centro specialistai paaiškina, kad kai didmeninės kainos kyla, mažmeninės reaguoja greitai, o štai kainų mažėjimas mažmeninėse prekybos vietose užtrunka.
Birželį sviesto didmeninė kaina sumažėjo apie 2 %, tačiau lentynose ji išliko beveik nepakitusi, o mažmeninės kainos ėmė kristi tik liepą. Sūrių kainos didmeninėje rinkoje taip pat šiek tiek krito – „Tilsit“ 3,13 %, „Gouda“ 1,63 % – bet parduotuvėse pokyčiai praktiškai nepastebimi.
Pagrindinė priežastis – pasaulinės pieno rinkos svyravimai ir sezoniškumas, lemiančios žalio pieno kainos mažėjimą. Nors vartotojai gali tikėtis, kad pieno produktų kainos pamažu kris, tai įvyks lėtai, ir tik jei pasaulinės tendencijos nesikeis. Ekspertai prognozuoja, kad rudens mėnesiais sviesto ir sūrių kainos parduotuvėse pagaliau pradės mažėti.
