Po Palucko atsistatydinimo – politinė krizė ir ginčai dėl naujos premjerės kandidatūros
Po premjero Gintauto Palucko atsistatydinimo Lietuvos politinėje scenoje kilo rimta krizė – kartu pasitraukė ir visa devynioliktoji Vyriausybė, o socialdemokratų partija ruošiasi siūlyti naują premjero kandidatūrą.
Valdančioji koalicija, kurioje veikia socialdemokratai, Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ ir „Nemuno aušra“, susiduria su didžiuliu iššūkiu: konservatoriai ir liberalai ragina prezidentą Gitaną Nausėdą užkirsti kelią „Nemuno aušrai“ likti valdžioje, argumentuodami, kad ši partija kelia grėsmę nacionaliniams interesams ir demokratijai.
„Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis neigia kaltinimus ir neatsisako galimybės trauktis į opoziciją, jei naujoji Vyriausybė nepaisys jų reikalavimų. Tuo metu prezidentui tenka svarbus sprendimas – paskirti naują premjerą ir galimai inicijuoti koalicijos pertvarką, kuri gali nulemti tolimesnį politinį stabilumą ar gilinti krizę šalyje.
Tuo tarpu Prezidentas Gitanas Nausėda ketina Seimui pristatyti Ingą Ruginienę kaip kandidatę į premjeres po Gintauto Palucko Vyriausybės atsistatydinimo. Ruginienė šiuo metu vadovauja Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, tačiau jos kandidatūra sulaukė kritikos dėl politinės patirties stokos ir klausimų dėl sutuoktinio verslo Ukrainoje. Opozicija pabrėžia rizikas užsienio politikos tęstinumui ir ragina prezidentą atidžiai apsvarstyti šį sprendimą.

Lenkija tęsia pasienio kontrolę, Lietuva – tobulina mobilizacijos planą
Šią savaitę Lenkija nusprendė pratęsti pasienio kontrolę su Vokietija ir Lietuva iki spalio mėnesio dėl išaugusios neteisėtos migracijos, kuri, sustiprintų saugumo priemonių prie Baltarusijos sienos dėka, persiorientavo į rytines Europos Sąjungos šalis.
Tuo pačiu metu Lietuvoje stiprinama mobilizacijos sistema, kurioje svarbų vaidmenį atlieka ne tik valstybės institucijos, bet ir privačios įmonės, pasirengusios užtikrinti gyvybiškai svarbias paslaugas karo ar krizės metu. Be to, pirmą kartą kultūros paveldas įtrauktas į mobilizacijos planus, siekiant apsaugoti nacionalinę tapatybę ir didinti visuomenės atsparumą informacinėms atakoms bei dezinformacijai, remiantis Rusijos karo prieš Ukrainą pamokomis.

ES bent pusmečiui sustabdė atsakomuosius tarifus prieš JAV
Tuo tarpu ES šią savaitę paskelbė, kad sustabdo planuotas atsakomąsias priemones prieš JAV tarifus, kurios turėjo įsigalioti rugpjūčio 7 dieną, siekdama įtvirtinti liepos 27 d. pasiektą politinį susitarimą su JAV dėl prekybos. Nors šis žingsnis laikinai atitolino ekonominį konfliktą, pagrindiniai ginčai dėl tarifų automobilių ir aviacijos sektoriuose bei kitose strateginėse srityse išlieka neišspręsti, o susitarimas yra politinis, bet ne teisiškai įpareigojantis dokumentas.
Be to, JAV pažadėjo didinti energijos ir investicijų pirkimus iš ES, tačiau neaišku, kaip šie įsipareigojimai bus įgyvendinti, o artėjantys JAV prezidento rinkimai kelia papildomą nežinomybę dėl tolesnės prekybos politikos.

Izraelis ir Hamas nesutaria dėl paliaubų – įkaitų padėtis Gazos ruože sparčiai blogėja
Izraelio premjeras Netanyahu kaltina Hamas atsisakant paliaubų ir ragina Tarptautinį Raudonąjį Kryžių padėti įkaitams Gazos Ruože, kurių vaizdai išsekusių sukėlė tarptautinį pasipiktinimą. Hamas sako, kad pagalba įkaitams įmanoma tik atidarius humanitarinius koridorius.
Gazos humanitarinė situacija yra katastrofiška – daug vaikų kenčia nuo sunkaus bado, o Izraelio blokada dar labiau ją blogina. Izraelio prezidentas Herzogas ir Lietuvos prezidentas Nausėda ragina skubiai spręsti krizę ir paleisti įkaitus. Derybos dėl paliaubų stringa, o spaudimas tarptautinėje bendruomenėje auga.

Izraelio planuose – visiška Gazos okupacija
Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu paskelbė planą visiškai okupuoti Gazos Ruožą, siekiant sunaikinti Hamas ir išlaisvinti įkaitus, tačiau planas sulaukė stiprios kritikos tiek Izraelio kariuomenės vadovybės, tiek tarptautinės bendruomenės dėl didėjančios humanitarinės krizės.
Nutekintame dokumente numatyta Gazos valdymo sistema be Palestinos savivaldos ar JT agentūrų, o Izraelis ketina perduoti teritorijos kontrolę arabų koalicijai. Derybos dėl paliaubų stringa, o smurtas ir evakuacijos kelia didelį nerimą regione ir pasaulyje.

Europos valstybės stabdo ginklų tiekimą Izraeliui
Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas paskelbė, kad Berlynas iki tolimesnio pranešimo stabdo bet kokios karinės įrangos, galinčios būti panaudotos Gazos ruože, eksportą į Izraelį, ragindamas užtikrinti humanitarinės pagalbos prieigą ir vengti tolesnių eskalacijos žingsnių.
O štai Belgijoje Briuselio teismas nurodė Flandrijos vyriausybei nutraukti karinės įrangos tranzitą į Izraelį po to, kai Antverpene aptikti tankų komponentai, galimai naudojami „Merkava“ tankuose Gazoje.
Abu sprendimai priimti augant tarptautiniam spaudimui Izraeliui dėl beveik dvejus metus trunkančio karo, per kurį, palestiniečių duomenimis, žuvo per 61 tūkst. žmonių, daugiausia moterų ir vaikų, o JT įspėja apie katastrofišką humanitarinę krizę.

Trumpas baudžia Indiją muitais ir žada taikos derybas Ukrainoje
Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė apie naujus ekonominius apribojimus šalimis, kurios toliau perka rusiškus energijos išteklius, įskaitant 50 proc. muito tarifą Indijai, kaip spaudimą dėl karo Ukrainoje, ir perspėjo, kad panašios sankcijos gali būti taikomos ir Kinijai.
Tuo pačiu metu Trumpas planuoja artimiausiu metu susitikti su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu siekdamas taikos derybų, pabrėždamas, kad karas turi baigtis sąžiningai.
Be to, Baltieji rūmai ruošiasi istorinėms taikos deryboms priimant Armėnijos ir Azerbaidžano lyderius, siekiant užbaigti dešimtmečius trunkantį konfliktą Kalnų Karabacho regione ir skatinti Pietų Kaukazo ekonominį bendradarbiavimą, taip sustiprinant JAV vaidmenį kaip tarptautinių konfliktų sprendėją.
