Baltieji rūmai priima Armėnijos ir Azerbaidžano lyderius istorinėms taikos deryboms
Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė, kad penktadienį Baltuosiuose rūmuose priims Armėnijos ministrą pirmininką Nikolą Pašinianą ir Azerbaidžano prezidentą Ilhamą Alijevą. Pasak D. Trumpo, susitikimo tikslas — pasirašyti istorinį taikos susitarimą, kuriuo būtų užbaigti dešimtmečius trunkantys priešiškumai tarp šių dviejų buvusių Sovietų Sąjungos respublikų[1].
„Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas ir Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas prisijungs prie manęs Baltuosiuose rūmuose oficialiai Taikos pasirašymo ceremonijai“, rašė D. Trumpas ketvirtadienį savo socialiniame tinkle „Truth Social“.
Anot jo, JAV administracija ilgą laiką dirbo su abiem pusėmis, siekdama šio susitarimo, kuris galėtų būti pirmasis reikšmingas taikos proveržis po kelių nesėkmingų bandymų ankstesniais metais.
Keturi dešimtmečiai konflikto: nuo Kalnų Karabacho iki taikos susitarimo
Armėnija ir Azerbaidžanas per pastaruosius keturis dešimtmečius du kartus kariavo dėl Kalnų Karabacho — daugiausiai armėnų gyvenamos teritorijos, kuri sovietmečiu turėjo autonominį statusą Azerbaidžano sudėtyje. 2023 metais Azerbaidžanas surengė žaibišką karinę operaciją ir atgavo šią teritoriją, o tai išprovokavo daugiau nei 100 000 etninių armėnų pabėgimą.
Nepaisant anksčiau vykusių derybų, įskaitant paskutinį susitikimą Jungtiniuose Arabų Emyratuose, susitarimas dėl ilgalaikės taikos iki šiol nebuvo pasiektas. D. Trumpas teigė, kad daug pasaulio lyderių bandė užbaigti šį konfliktą, tačiau nesėkmingai, ir pridūrė, kad jam pavyko tai padaryti[2].
„Šios dvi tautos daugelį metų kariavo, žuvo tūkstančiai žmonių. Daugelis lyderių bandė užbaigti karą, tačiau nesėkmingai — iki šiol. Mano administracija dirbo su abiem pusėmis ilgą laiką“, rašė D. Trumpas.
Ekonominės iniciatyvos ir naujasis Pietų Kaukazo koridorius
Kartu su taikos susitarimu D. Trumpas taip pat paskelbė apie dvišalių ekonominių susitarimų pasirašymą su abiem valstybėmis. Šių susitarimų tikslas — skatinti Pietų Kaukazo regiono ekonominį potencialą ir infrastruktūros plėtrą. Kaip pranešė pareigūnai, susitarimas suteiktų JAV nuomos teises plėtoti svarbų tranzito koridorių tarp Azerbaidžano ir Nachičevanės regiono, kuris yra atskirtas nuo likusio Azerbaidžano teritorijos 32 kilometrų ilgio ruožu per Armėniją.
Planuojama, kad šis koridorius, kuriam būtų suteiktas „Trumpo Tarptautinės taikos ir klestėjimo kelio“ pavadinimas, apimtų geležinkelio liniją, naftos ir dujų vamzdynus bei šviesolaidines komunikacijas. JAV nesiruošia finansuoti šio koridoriaus statybos — projektą plėtotų privačios kompanijos.
Susitarimo pagrindus padėjo ankstesnis JAV specialiojo pasiuntinio Steve’o Witkoffo vizitas į Azerbaidžano sostinę Baku bei vėlesni šalių atstovų susitikimai. Ši iniciatyva vertinama kaip galimas ilgalaikės taikos ir bendradarbiavimo tarp Armėnijos ir Azerbaidžano pagrindas.
Regiono geopolitika keičiasi: derybos toli nuo Maskvos
Šis susitarimas laikomas reikšmingu ne tik dėl pačios taikos, bet ir dėl geopolitinio regiono pasikeitimo. Pasirašymas vyksta toli nuo Maskvos, o abi šalys rodo ženklus, kad siekia sumažinti priklausomybę nuo Rusijos įtakos. Pasak stebėtojų, susitikimas su D. Trumpu Baltuosiuose rūmuose siunčia aiškią žinutę apie šalių norą ieškoti sprendimų savarankiškai ir orientuotis į Vakarų šalis.
Ekspertai teigia, kad šis žingsnis taip pat sustiprina D. Trumpo siekį parodyti JAV kaip svarbiausią tarptautinių konfliktų sprendėją ir dar labiau įtvirtinti jo, kaip tarptautinės taikos kūrėjo, įvaizdį. JAV prezidentas ne kartą yra teigęs, kad jo tarpininkavimo pastangos įvairiuose pasaulio konfliktuose yra vertos Nobelio taikos premijos.
