Stipriausias nuo 1952 metų Rusijoje įvykęs žemės drebėjimas sukėlė ir ugnikalio išsiveržimą
Trečiadienį netoli Kamčiatkos pusiasalio įvyko vienas stipriausių per šimtmetį žemės drebėjimų – jo stiprumas siekė 8,8 balo pagal Richterio skalę.
Epicentras buvo maždaug už 120 kilometrų nuo Petropavlovsko-Kamčatskio, 19 km gylyje. Tai – seismiškai aktyvus Ramiojo vandenyno „ugnies žiedo“ regionas, kur susiduria Ramiojo ir Šiaurės Amerikos plokštės.
Drebėjimas buvo toks stiprus, kad buvo suaktyvintas vienas aktyviausių pasaulio ugnikalnių – Kliučiovskaja Sopka, kurioje prasidėjo lavos srautas ir fiksuotas ryškus švytėjimas virš kraterio.
Tuo pačiu metu Ramiojo vandenyno šalys pradėjo skelbti cunamių pavojų: nuo Japonijos ir Havajų iki Čilės ir Prancūzijos Polinezijos.
Petropavlovske vietos gyventojai teigė, kad „sienos atrodė galinčios bet kada nugriūti“, o drebėjimas truko mažiausiai tris minutes.
Rusijos pareigūnai skelbė apie kelis sužeistuosius – įskaitant ligoninėje buvusį pacientą, kuris iššoko pro langą – bet rimtesnių nuostolių išvengta dėl geros pastatų būklės ir operatyviai įjungtos įspėjimo sistemos.
Cunamio bangos pasiekė Japoniją, Havajus ir Pietų Ameriką, bet masinės nelaimės pavyko išvengti
Nors pradiniai perspėjimai kėlė paniką – žmonės evakavosi į kalvas Japonijoje, iš viešbučių išvaryti turistai skubėjo palikti Havajus, o Pietų Amerikos pakrantėse uždarytos mokyklos – vėliau paaiškėjo, kad didžiausios bangos (iki 5 metrų) užfiksuotos tik Rusijos Kurilų salose ir Prancūzijos Polinezijoje (iki 2,5 metrų).
Havajuose bangos siekė iki 1,7 metro, Japonijoje – iki 1,3 metro. Tačiau net ir tokios bangos sukėlė chaosą: Havajuose užstrigo eismas, o Kalifornijoje perspėta, kad net 90cm aukščio vandens „siena“ gali užtvindyti kelis kvartalus nuo kranto.
„Tai tik trijų pėdų vandens siena, bet ji apima šimtus kilometrų – tai pakankamai pavojinga net esant sausiems orams“, – sakė Diego Melgaras, Oregono universiteto Seismologijos centro vadovas.
Japonijos evakuacija baigėsi tragedija, o prisiminimai apie 2011 metų cunamį vis dar gyvi
Japonijoje evakuacija, deja, pareikalavo gyvybių. Viena moteris žuvo nukritusi nuo kelio pakraštyje esančios uolos Mie prefektūroje, bandydama pasiekti saugią zoną. Dar bent 10 žmonių patyrė traumų, o 11 – perkaitimo simptomus, nes evakuacijos vyko 40 laipsnių karštyje.
Fukušimos atominėje elektrinėje, kuri nukentėjo per 2011 metų cunamį, šį kartą nesklandumų neužfiksuota, bet darbuotojai, pasak operatoriaus TEPCO, laikinai buvo pasitraukę į aukštesnes vietas ir stebėjo situaciją nuotoliniu būdu.
Gyventojai rinkosi į kalvų parkus, evakuacijos centrus, uždaromi uosto vartai – visa tai priminė 2011-ųjų tragediją, kai žuvo per 18 tūkst. žmonių.
Pietų Amerikai pavojus atslūgsta, tačiau Ramusis vandenynas vis dar stebimas su nerimu
Iš pradžių cunamio perspėjimai pasiekė ir Pietų Ameriką – Kolumbija, Ekvadoras ir Peru vėliau juos atšaukė, o Čilė paliko galioti tik kai kuriuose pakrantės ruožuose. Čilės vidaus reikalų ministras Alvaro Elizalde informavo, kad kai kur bangos siekė 2,5 metro aukštį, o mokyklos lieka uždarytos.
Evakuacijos vyko ir Galapagų salose, o Kanada ir Aliaska atšaukė visus perspėjimus be papildomų incidentų.
Pasak JAV Nacionalinio cunamių įspėjimo centro koordinatoriaus Dave’o Sniderio, tokius įvykius nuspėti sudėtinga: „Net jei bangos neatrodo milžiniškos, jos gali sukelti pavojingas sroves, kurios trunka valandas.“
Nepaisant žemės drebėjimo jėgos, aukų pavyko išvengti – bet rizika išlieka
Pasak Rusijos mokslininkų, tai buvo stipriausias Kamčiatkos regiono drebėjimas nuo 1952 metų. Petropavlovsko mieste nufilmuotas vaizdo įrašas iš operacinės, kur medikai rankomis stabilizavo įrangą ir pacientą, kol žemė drebėjo.
Kremlius paskelbė, kad aukų pavyko išvengti – tai, pasak D. Peskovo, „solidžios statybos ir puikiai veikiančios įspėjimo sistemos“ nuopelnas.
Visgi seismologai primena: Kamčiatkos regionas lieka aktyvus, o po pagrindinio drebėjimo jau užfiksuoti keli stiprūs pakartotiniai smūgiai, viršijantys 6 balus. Ateinančios dienos išliks neramios.
