Kinijos mokslinikai atskeidė, kaip gyvūnai išgyvena beveik 10 kilometrų gylyje
Netoli 10 kilometrų gylio Ramiojo vandenyno dugne, Marianų įduboje, mokslininkai aptiko gyvūnų bendruomenes, kurios gyvena visiškoje tamsoje, atšiauriomis sąlygomis ir be jokio sąlyčio su paviršiumi. Tai – giliausiai Žemėje aptikta sudėtinga gyvybės forma.[1]
Kinijos povandeninis aparatas „Fendouzhe“ (liet. „Siekiantysis“) 2024 metais atliko net 23 panėrimus ir nufilmavo stulbinančius vaizdus: jūros vamzdelių kirminų laukus, krūvas moliuskų, baltus sraiges, jūros agurkus, net plunksnuotų rankų formos jūrų lelijas. Tyrimo rezultatai buvo publikuoti žurnale „Nature“.[2]
Šie gyviai išgyvena ne dėl šviesos ar fotosintezės, kaip paviršiaus ekosistemose, bet naudodamiesi chemosinteze.
Tai reiškia, kad maisto grandinės pagrindą čia sudaro bakterijos, kurios chemines medžiagas (tokias kaip metanas ar vandenilio sulfidas) paverčia organiniais junginiais, iš kurių minta kiti organizmai.
Tubeliniai kirminai ir kai kurios kriauklėtos rūšys gyvena simbiozėje su šiomis bakterijomis: suteikia joms stabilų prieglobstį, o mainais gauna maistinių medžiagų.
Svarbu tai, kad skirtingai nei dauguma giliavandenių ekosistemų, kurios gyvena iš to, kas nukrenta iš viršutinių vandenų, šios bendruomenės remiasi energija, kuri kyla iš pačios žemės gelmių. Tai keičia iki šiol vyravusį požiūrį, jog gyvybė tokiame gylyje gali būti tik pavienė ar labai elementari.
Ekosistemų atsparumas ekstremalioms sąlygoms suteikia vilčių apie gyvybę kitose planetose
Gyvenimas 9,5 km gylyje – tai spaudimas, kuris daugiau nei 1000 kartų viršija atmosferinį. Ten nėra jokios saulės šviesos, o temperatūra išlieka artima nuliui.
Ir vis dėlto čia ne tik gyvena gyvūnai – jie suformuoja bendruomenes, veikia ištisos ekosistemos, paremtos chemosinteze. Kai kurios jų tokios išvystytos, kad primena šilto vandens rifus – tik be koralų ir be šviesos.
Mokslininkų manymu, šios ekosistemos palaikomos dėl metano, kurį išskiria po dugnu gyvenančios bakterijos.
Toks atradimas atveria teorines galimybes, jog panašios gyvybės formos galėtų egzistuoti ir kitose planetose ar jų palydovuose, pavyzdžiui, Jupiterio Europoje ar Saturno Encelade, kur taip pat aptikta poledinių vandenynų.[3]
Kaip teigė vienas tyrimo autorių Mengranas Du iš Kinijos mokslų akademijos, „šių chemosintetinių ekosistemų buvimas meta iššūkį seniai nusistovėjusioms prielaidoms apie gyvybės galimybes ekstremaliomis sąlygomis“.[4]
Giliavandenė gyvybė – priešingoje pusėje nei giluminė kasyba
Šis atradimas buvo paskelbtas būtent tuo metu, kai pasaulyje vis garsiau diskutuojama apie giluminę kasybą – norą išgauti retuosius metalus iš vandenyno dugno. Tiek Kinija, tiek JAV rodo aktyvų susidomėjimą.
Tačiau mokslininkai perspėja, kad tokia kasyba gali sunaikinti ekosistemas, kurios dar net nėra iki galo pažintos – tokias kaip ką tik atrastos Marianų įduboje.
Tarptautinė jūrų dugno institucija (ISA), kuri prižiūri kasybą tarptautiniuose vandenyse, vis dar nepriėmė taisyklių, kurios galėtų apsaugoti tokias gyvybės oazes. Tuo tarpu Kinijos žiniasklaida atvirai pranešė, kad povandeninis „Fendouzhe“ planuoja tęsti tyrimus ir dėl giliavandenių išteklių panaudojimo.
Turint omenyje, kad tokios gyvybės bendruomenės iki šiol buvo laikomos beveik neįmanomomis tokioje aplinkoje, jų sunaikinimas dėl komercinės naudos būtų ne tik mokslinė, bet ir moralinė tragedija. Galbūt tai viena iš paskutinių galimybių pamatyti, kaip atrodo tikras gyvybės atsparumo stebuklas.
