JK „Interneto saugumo įstatymas“: draudžia internete skelbti „neteisėtą turinį“ apie nelegalią imigraciją ir žmonių kontrabandą
Jungtinės Karalystės „Online Safety Act 2023“ (Interneto saugumo įstatymas) buvo pristatytas kaip priemonė apsaugoti vaikus internete, tačiau jo poveikis pasirodė kur kas platesnis — o kai kuriais atvejais ir grėsmingas pačiai demokratijai. Naujausios nuostatos, įsigaliojusios šią savaitę, internetines platformas įpareigoja taikyti amžiaus patikros mechanizmus visam turiniui, kuris, vyriausybės nuomone, galėtų būti žalingas vaikams[1].
To pasekmės iškart sukėlė kritikos bangą: socialiniuose tinkluose, tokiuose kaip „X“, apribota galimybė matyti politinius įrašus — įskaitant ir parlamentarės Katie Lam kalbą apie išprievartavimų gaujas, bei filmuotą medžiagą apie protestus prieš migrantų viešbučius Lydse.
Šie turinio apribojimai galiojo naudotojams, kurie nebuvo pateikę amžiaus patvirtinimo — vadinasi, britai turėjo atskleisti asmeninę informaciją, kad galėtų stebėti informaciją apie savo pačių šalies politinius procesus. Tokia praktika, kaip pastebėjo kritikai, primena autoritarinius režimus, o ne demokratinę valstybę, kurioje laisvė skleisti informaciją ginama nuo 1689 m. Piliečių teisių akto laikų.
Pati įstatymo eiga taip pat buvo mažai ginčijama — tiek konservatoriai, tiek leiboristai iš esmės palaikė teisės aktą. Dalis konservatorių įspėjimų dėl galimo žodžio laisvės ribojimo buvo atmesta kaip nepagrįsta, o Leiboristų partija ragino dar labiau išplėsti įstatymo taikymą. Šiandien, kai platformos masiškai riboja net ir teisėtą, bet politiškai jautrią informaciją, tampa aišku, kad šie įspėjimai buvo pagrįsti.
Ką numato naujas įstatymas: kalbama apie vaikų apsaugą, bet ir plataus spektro cenzūrą
„Online Safety Act 2023“ — tai plataus masto teisės aktų rinkinys, kuris įpareigoja skaitmeninių paslaugų teikėjus, įskaitant socialinius tinklus, paieškos sistemas ir bendravimo platformas, užtikrinti naudotojų saugumą ir aktyviai šalinti neteisėtą ar vaikams žalingą turinį.
Už įstatymo įgyvendinimą atsakinga nepriklausoma reguliavimo institucija „Ofcom“, turinti teisę skirti baudas iki 10 proc. viso pasaulinio įmonės apyvartos arba 18 mln. svarų sterlingų, priklausomai nuo to, kuri suma didesnė[2].
Kai kuriais atvejais atsakomybė gali būti taikoma ir įmonių vadovams. Nors įstatymas iš pirmo žvilgsnio orientuotas į vaikų apsaugą nuo pornografijos, smurto ar žalingų patarimų (pvz., skatinimo žalotis, badauti ar nusižudyti), realybėje jis apima ir daug platesnį „neteisėto turinio“ sąrašą.
Tai apima informaciją apie neteisėtą migraciją, žmonių kontrabandą, terorizmą, narkotikų ar ginklų platinimą, taip pat — rasinę, religinę, seksualinę neapykantą. Platformos privalo ne tik šalinti šį turinį, bet ir užtikrinti, kad jis apskritai nepatektų į internetą.
Problema ne tik plati įstatymo aprėptis, bet ir tai, kad dėl galimų sankcijų technologijų įmonės imasi savicenzūros. Pavyzdžiui, net forumas apie sidrą „r/cider“ platformoje „Reddit“ įvedė amžiaus patikros reikalavimus.
Kitos platformos reikalauja naudotojų pateikti asmens dokumentus ar veido nuotraukas. Kai kuriais atvejais įmonės atideda produktų paleidimą arba net perkelia verslus iš Jungtinės Karalystės į kitus regionus dėl teisinių neaiškumų.
Ar saugumo siekis netaps skaitmeninės tapatybės primetimu?
Ekspertai įspėja — didžiausias pavojus gali slypėti ne tik turinio kontrolėje, bet ir masiniame asmens duomenų kaupime. Skaitmeninės tapatybės (digital ID) patikros tapo būtinybe, jei norima prieiti prie turinio, kurį įstatymas priskiria „rizikingam“.
Tokios priemonės, pasak Kento universiteto kibernetinio saugumo eksperto Jasono Nurse, kelia riziką dėl galimų duomenų nutekėjimų, šantažo, reputacijos žalos, o kai kuriais atvejais net represijų prieš vartotojus, kurie nori likti anonimiški.
Nuo pat įstatymo priėmimo stebimas didelis šuolis VPN paslaugų naudojime: privatumo technologijų tiekėjas „Proton“ pranešė apie 1 800 proc. išaugusį vartotojų prisijungimų skaičių per kelias dienas po to, kai įsigaliojo asmens tapatybės tikrinimas. Kitas tiekėjas „Nord“ pranešė apie 1 000 proc. išaugusias paslaugų prenumeratas[3].
Tuo tarpu „Ofcom“ ne tik tęsia konsultacijas dėl naujų saugumo reikalavimų, bet ir kuria papildomas priežiūros grupes — ypač mažoms, bet „rizikingoms“ platformoms. Atskirai numatytos taisyklės turiniui, susijusiam su moterų ir mergaičių išnaudojimu, intymios informacijos platinimu ar kibernetiniu priekabiavimu.
Įstatymas taip pat apima dezinformacijos ir valstybės kišimosi kontrolę. Įsigaliojo nauji nusikaltimai — nuo netikros informacijos skleidimo, siekiant sukelti žalą, iki grasinimų ir intymių vaizdų platinimo. Visi šie nusikaltimai, net ir jei nėra masinio pobūdžio, privalo būti šalinami iš interneto.
