Netaisyklinga ragenos forma – pagrindinė priežastis, kodėl vaizdas tampa išplaukęs
Astigmatizmas yra viena iš dažniausių refrakcijos ydų, kai akies gebėjimas laužti šviesos spindulius tampa netolygus. Tai atsitinka dėl to, kad ragena ar lęšiukas praranda taisyklingą formą – vietoje to, kad būtų apvali, paviršius tampa labiau išlenktas viena kryptimi. Dėl šios priežasties vaizdas tinklainėje nesifokusuoja viename taške.
Australijos optometrijos specialistai aiškina, kad astigmatizmas dažnai pasireiškia tuo, jog šviesos spinduliai yra skirtingai laužiami skirtingomis kryptimis – pavyzdžiui, horizontalioje ir vertikalioje plokštumoje. Dėl to vaizdas gali atrodyti suplotas, ištemptas arba šešėliuotas.
„Objektai gali atrodyti ištempti vienoje plokštumoje, o kitoje – suploti, neryškūs, išsilieję, iškraipyti ar su šešėliu“, – pažymi gydytoja oftalmologė Rasa Paulavičienė.[1]
Astigmatizmas gali būti taisyklingas – dažniausiai paveldėtas, ir netaisyklingas – atsirandantis dėl ligų, randėjimų ar ragenos deformacijų. Nors dauguma žmonių turi nežymų astigmatizmą, kuris netrukdo regėjimui, augant ydos laipsniui atsiranda matymo neryškumas ir akių nuovargis.
Kada kreiptis dėl regos tyrimo ir kokie simptomai įspėja apie problemą
Pasak medikų, net iki 30 procentų gyventojų turi ryškesnį nei 0,5 dioptrijos astigmatizmą. Tačiau žvelgiant plačiau, moksliniais duomenimis šią refrakcijos ydą – tiek mažo, tiek didesnio laipsnio – turi apie 40 procentų pasaulio gyventojų.[2] Dalis žmonių net nežino turintys astigmatizmą, nes jų regėjimas išlieka pakankamai ryškus kasdienėms veikloms.
Kai kurie nejaučia jokių simptomų, tačiau daugeliui atsiranda būdingi požymiai: dažnas prisimerkinėjimas, regėjimo aštrumo sumažėjimas, galvos skausmai, akių įtampa ar greitas nuovargis.
„Astigmatizmą turintiems asmenims dažnai norisi prisimerkti, kad išgautų reikalingą ryškumą. Dėl to gali atsirasti akių nuovargis ir įtampa“, – teigia R. Paulavičienė.
Astigmatizmas gali būti diagnozuotas bet kuriame amžiuje. Vaikystėje svarbu jį nustatyti laiku, kad nesivystytų papildomi regos sutrikimai, pavyzdžiui, žvairumas ar ambliopija („tingi akis“). Būklė nėra pavojinga, tačiau negydoma gali turėti įtakos mokymuisi, sportinei veiklai ir bendrai savijautai.
Akiniai, lęšiai ar lazeris – kokį korekcijos būdą pasirinkti?
Astigmatizmas koreguojamas keliais būdais – priklausomai nuo ydos tipo, amžiaus ir individualios situacijos. Dažniausiai naudojami akiniai su cilindriniais lęšiais, kurie kompensuoja nelygų ragenos išlinkį.
Esant poreikiui, skiriami toriniai kontaktiniai lęšiai, o kai kuriems pacientams taikomas ortokeratologijos metodas – standūs lęšiai, dėvimi miegant, kurie laikinai pakeičia ragenos formą.
„Pacientui, kuriam patvirtintas astigmatizmas, dažniausiai parenkami individualūs akiniai, pritaikyti prie būtent jo akyje laužiamo spindulio kampo“, – aiškina gydytoja oftalmologė.
Tais atvejais, kai akinių ar lęšių nepakanka, galima atlikti refrakcinę akių operaciją lazeriu. Modernios technologijos leidžia tiksliai ir saugiai pašalinti astigmatizmo priežastis, užtikrinant ilgalaikį regėjimo pagerėjimą. Jei ragena stipriai pažeista, gali prireikti net transplantacijos.
Svarbu nepamiršti, kad šią būklę būtina sekti reguliariai – net jei šiuo metu simptomai yra nežymūs. Astigmatizmo progresas gali būti lėtas, bet nuoseklus, o ankstyva korekcija dažnai leidžia išvengti diskomforto ateityje.
