Skambūs pažadai ir tariamos „vidinės paslaptys“: kaip kuriamas pasitikėjimas
Lietuviškoje Facebook’e erdvėje plinta įrašai, kuriuose prisistato neva buvusios didelių įmonių darbuotojos. Tokiose žinutėse rašoma apie tariamą atleidimą, neteisybę ir pažadą „išduoti slaptą išpardavimą“.
Viename iš populiariausių įrašų pasakojama apie „Topo Centras“ sandėlių uždarymą ir neva galimybę įsigyti „Dyson V15“ dulkių siurblį vos už 9,99 €, „sumokant tik už siuntimą“. Žadama, kad viskas labai paprasta – tereikia atsakyti į kelis klausimus, o siurblys tuoj pat iškeliauja į jūsų namus.
Nors šie įrašai pateikiami su nuotrauka ir vardu, profiliai yra netikri. Visi asmens atvaizdai įkelti vieną dieną, nėra jokių senesnių įrašų ar realaus bendravimo požymių.
Atlikus atvirkštinę vaizdo paiešką (Google Reverse Image Search), tas pats veidas randamas kituose profiliuose – tik jau su kitais vardais, kitomis kalbomis ir kitu „išpardavimu“, pavyzdžiui, išmaniuoju telefonu.
Tokie įrašai dažnai baigiasi nuoroda, kuri veda į svetainę su skambiu pažadu:
„Norėdami paminėti savo 33-iąjį gimtadienį, suteikiame jums galimybę įsigyti vieną iš 33 belaidžių „Dyson“ dulkių siurblių vos už 9,99 €. Tik Lietuvoje – ypatingomis sąlygomis, kaip padėką mūsų klientams už jų lojalumą ir pasitikėjimą!“
Emociškai užtaisyta žinutė derinama su skubos jausmu – „kiekis ribotas“, „tik šią savaitę“ – ir pirkėjo išskirtinumo įspūdžiu.
Kaip veikia sukčiavimo mechanizmas: psichologinės kabliukai ir netikros pergalės
Atsidarius nuorodą, žmogui pateikiami keli paprasti klausimai apie namų aplinką, gyvūnus ar siurbimo dažnį. Tuomet sistema „parenka geriausiai atitinkantį siurblį“, o pirkėjas neva turi pasirinkti vieną iš trijų „dovanų dėžučių“ – trečiame bandyme visada laimima.
Visa tai kuria azartinę atmosferą: tarsi laimėjimas būtų jūsų asmeninė sėkmė. Kitas žingsnis – prašoma pateikti vardą, pavardę, adresą, telefono numerį, el. paštą ir… banko kortelės duomenis.
Nors sakoma, kad tai „tik pristatymo mokestis“, realybėje tai – klasikinė asmens ir mokėjimo duomenų išviliojimo schema. Tokia informacija gali būti naudojama:
- pinigų nurašymui be savininko žinios;
- duomenų perpardavimui kibernetinėse rinkose;
- bandymams prisijungti prie el. pašto, socialinių tinklų ar net bankų;
- netgi tapatybės vagystei.
Įtikinamumo teatras: netikri komentarai ir „išpakuotų siurblių“ nuotraukos
Po tokiais įrašais greitai prisideda daugybė komentarų. Jie sukurti taip, kad atrodytų kaip nuoširdūs, laimingi klientų atsiliepimai. Vienas „naudotojas“ komentuoja:
„Iš pradžių dvejojau. Bet užpildžiau formą, patvirtinau duomenis – ir už 4 dienų kurjeris atvežė siurblį tiesiai namo. Ačiū už informaciją ir stiprybės!“
Prie komentaro pridedama nuotrauka – didelė dėžė su „Dyson“ logotipu, nufotografuota prie koridoriaus durų. Kiti „komentatoriai“ dalijasi išpakuotu siurbliu, kruopščiai sustatytais priedais, net paklota grindų danga primena reklamines nuotraukas. Visi šie komentarai ir profiliai – su keletu nuotraukų, dažnai įkeltų tą pačią dieną.
Panašūs šablonai kartojasi:
- „Aš irgi galvojau, kad tai apgaulė, bet viskas tikra“;
- „Tikrai veikia – jokių papildomų mokesčių“;
- „Tereikėjo atsakyti į kelis klausimus, po trijų dienų turėjau siurblį.“
Tai yra dirbtinai sukurta patikimumo atmosfera. Psichologiškai žmonės dažnai linkę pasitikėti ne reklama, o „kitų žmonių patirtimis“ – būtent tai ir yra išnaudojama.
Kaip atpažinti sukčiavimo ženklus: į ką būtina atkreipti dėmesį
Vienas pirmųjų signalų, kad susiduriate su apgaule, yra trumpinta nuoroda, tokia kaip is.gd ar bit.ly. Jos slepia tikrąjį svetainės adresą, todėl žmogui sunkiau iš karto suprasti, kur jis pateks.
Kitas dažnas sukčių triukas yra dirbtinai kuriamas skubos jausmas: pasakoma, kad liko tik 33 vienetai, arba kad pasiūlymas galios dar vos keliolika minučių. Toks spaudimas skatina žmones veikti impulsyviai, neapgalvojus.
Vis dėlto bene ryškiausias požymis yra neįtikėtinai gera kaina. Kai matote siūlomą aukštos klasės siurblį vos už 9,99 euro, turėtų suveikti vidinis aliarmas.
Dar vienas svarbus aspektas – profilių, kurie skelbia ar komentuoja tokius įrašus, patikrinimas. Jei juose beveik nėra įrašų, o nuotraukos įkeltos vieną dieną, galima įtarti, kad paskyra – netikra. Taip pat verta atkreipti dėmesį į komentarus: jie dažnai pernelyg pozityvūs, parašyti tais pačiais žodžiais ar netgi atrodo surežisuoti.
Galiausiai, jei svetainė, į kurią patekote, prašo ne tik jūsų vardo ar adreso, bet ir banko kortelės duomenų (net jei tai pateikiama kaip „tik už pristatymą“) tai labai aiškus ženklas, kad siekiama jus apgauti. Tokiose situacijose svarbiausia yra neskubėti, nesusivilioti emociniu spaudimu ir pasitikrinti informaciją patikimuose šaltiniuose.
