Serbija siekia visas savo aukso atsargas laikyti šalies teritorijoje
Serbijos centrinis bankas paskelbė planuojantis visas šalies aukso atsargas, kurių vertė siekia apie 6 milijardus JAV dolerių, perkelti į šalies teritoriją. Toks žingsnis turėtų užtikrinti didesnį atsargų saugumą krizės laikotarpiais[1].
„Grąžindama auksą į šalį, Serbijos nacionalinis bankas siekė padidinti aukso atsargų prieinamumą ir saugumą krizių bei neapibrėžtumo laikotarpiais“, teigiama banko atsakyme į pateiktus klausimus. Bankas taip pat nurodė, kad aukso repatriacija prasidėjo dar 2021 metais, „padidėjus pasauliniam neapibrėžtumui“.
Įgyvendinus šį sprendimą, Serbija taps pirmąja Rytų Europos šalimi, visas savo aukso atsargas laikysiančia tik šalies teritorijoje, nepasikliaujant tradiciniais aukso saugojimo centrais, tokiais kaip Šveicarija, Jungtinė Karalystė ar Jungtinės Valstijos.
Pasaulinis aukso kaupimas išaugo
Po to, kai 2022 metais buvo įšaldytos Rusijos užsienio valiutų atsargos, pasaulio centriniai bankai gerokai padidino aukso kaupimo tempą. Šis įvykis atskleidė politinę riziką laikyti rezervus doleriais ar eurais denominuotuose aktyvuose. Laikant aukso luitus savo teritorijoje, tokia rizika sumažėja.
Serbija nuo 2019 metų iki praėjusių metų įsigijo 17 tonų aukso užsienyje, taip pat bent 19 tonų iš vietinio „Zijin Mining Group Co.“ padalinio. Šiuo metu šalies aukso rezervai siekia 50,5 tonos – beveik visas kiekis saugomas Belgrade. Išimtis – penkios tonos, įsigytos 2024 metais, kurios kol kas dar laikomos Šveicarijoje[2].
„Likusias penkias tonas pargabensime namo kuo greičiau“, praėjusią savaitę sakė centrinio banko valdytoja J. Tabakovič.
Remiantis „Bloomberg“ duomenimis, aukso, laikomo šalies viduje, dalis kaimyninėse šalyse svyruoja nuo 86 procentų Vengrijoje iki maždaug 25 procentų Lenkijoje.
Sprendimas įvertintas atsižvelgiant į rizikas ir galimybes
Serbijos centrinis bankas pažymėjo, kad prieš priimant sprendimą dėl aukso grąžinimo į šalį, buvo išsamiai įvertinti visi privalumai ir trūkumai. Vienas iš pagrindinių veiksnių — tai, kad laikant auksą tarptautiniuose finansų centruose lengviau jį parduoti ar skolinti.
Šiuo metu reikšminga pasaulio aukso atsargų dalis – apie 550 milijardų dolerių vertės – laikoma Anglijos banko saugyklose Londone, kuris yra pasaulinis tauriųjų metalų prekybos centras. Taip pat daug šalių savo auksą saugo Niujorko federaliniame rezervų banke — tarp jų ir Vokietija bei Nyderlandai.
Vokietijoje aukso laikymas užsienyje daugiau nei prieš dešimtmetį sukėlė politinį susidomėjimą, todėl buvo pradėta viešai aptarinėta repatriacija, siekiant padidinti aukso kiekį šalyje. Istoriškai Vokietija laikė savo auksą JAV dėl sovietinių pajėgų artumo Šaltojo karo laikotarpiu.
Panašius žingsnius yra žengusios ir Lenkija bei Nyderlandai, o vieši raginimai grąžinti auksą į šalį skambėjo ir Slovakijoje bei Rumunijoje.
Aukso laikymas šalies teritorijoje tampa vis dažnesniu politikos akcentu, ypač tarp populistinių partijų, tokių kaip „Alternatyva Vokietijai“, kurios tai traktuoja kaip būtinos apsaugos priemonę nuo galimų išorinių politinių grėsmių.
