Vyriausybės pastangos duoda vaisių: kūdikių gimsta daugiau nei per dešimtmetį
Pietų Korėja pranešė apie didžiausią gimstamumo šuolį per daugiau nei dešimt metų. Per pirmuosius penkis 2025 m. mėnesius šalyje gimė daugiau kaip 106 tūkst. kūdikių, o tai yra 6,9 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Vien gegužę buvo užregistruota 20 309 gimusių vaikų – tai ryškiausias vieno mėnesio augimas nuo 2011 metų.[1] Praeitų metų pabaigoje, Pietų Korėja turėjo mažiausią gimstamumo rodiklį pasaulyje – vos 0,72.[2]
Šalies vyriausybė ilgus metus investavo milijardus eurų į įvairias skatinimo priemones – nuo grynųjų išmokų šeimoms, nemokamų auklių paslaugų iki pagalbos nevaisingumo gydymui. Kai kurios bendrovės netgi siūlo pasimatymų programas, kad paskatintų santykių kūrimą.[3]
Pasak Statistikos Korėja atstovės, „gimstamumo augimą paskatino ne tik paramos priemonės, bet ir augantis moterų nuo 30 metų amžiaus skaičius, taip pat ryškiai padidėjęs santuokų skaičius.“ 2024 m. šalyje susituokė daugiau kaip 220 tūkst. porų – 14,8 proc. daugiau nei 2023 m.
Tačiau problema dar neišspręsta. Pietų Korėjos vaisingumo rodiklis gegužę siekė vos 0,75 vaiko moteriai – tai mažiausias rodiklis pasaulyje. Stabiliai populiacijai reikėtų mažiausiai 2,1 vaiko vienai moteriai. Jei tendencija nesikeis, iki 2100 m. 51 mln. gyventojų turinti šalis gali sumažėti iki 26,8 mln.
Kodėl Pietų Korėjos pavyzdys vertas dėmesio?
Pietų Korėjos situacija itin panaši į kitų išsivysčiusių šalių demografinius iššūkius. Brangus pragyvenimas, konkurencingas darbo pasaulis, aukštos būsto kainos ir sunkiai derinami šeimos bei karjeros poreikiai tapo pagrindinėmis kliūtimis šeimų plėtrai.
Ekspertai pabrėžia, kad svarbu ne tik tiesiogiai skatinti gimdymą, bet ir kurti aplinką, kurioje šeimos jaustųsi stabiliai. Pietų Korėjos vyriausybė, be subsidijų, imasi ir struktūrinių pokyčių: reformuoja darbo rinką, kuria šeimai palankesnę politiką, siūlo ilgalaikes auklės paslaugas.
Nors vaisingumo rodiklis išlieka žemas, gimstamumo šuolis rodo, kad ilgalaikės pastangos gali duoti rezultatų. Klausimas lieka – ar ir Lietuvoje įmanoma tokia krypties permaina?
Lietuva: mažėjantis gimstamumas ir augantis iššūkis
Lietuvoje, remiantis Oficialiosios statistikos portalo duomenimis, padėtis kelia vis didesnį nerimą. 2024 m. Lietuvoje gimė 19 086 kūdikiai – tai beveik 5 tūkst. mažiau nei 2020 m. Tuo metu bendrasis gimstamumo rodiklis nukrito nuo 8,4 (2020 m.) iki 6,6 (2024 m.) 1000 gyventojų.[4]
Suminis gimstamumo rodiklis, kuris rodo, kiek vaikų vidutiniškai gimdo viena moteris, taip pat nuolat mažėja – nuo 1,36 (2020 m.) iki vos 1,11 (2024 m.). Miestuose šis rodiklis dar žemesnis – tik 1,07, o kaime – 1,19.
Tendencijos rodo ne tik mažėjantį gimstamumą, bet ir mažėjantį šeimos kūrimo norą: santuokų skaičius nuo 2020 m. sumažėjo nuo 15 299 iki 12 890, o bendrasis santuokų rodiklis – nuo 5,4 iki 4,5 tūkstančiui gyventojų. Tuo metu ištuokų skaičius išlieka stabiliai aukštas – apie 7100 kasmet.
Ar Lietuvos šeimos sulaukia pakankamos paramos?
Lietuvoje veikia įvairios priemonės, skirtos remti šeimas: išmokos už vaikus, būsto paskolų lengvatos, vaiko priežiūros atostogos, nemokamas darželis tam tikroms grupėms. Tačiau ekspertai jau seniai įspėja, kad tokios priemonės dažnai nėra pakankamai nuoseklios ar orientuotos į ilgalaikį saugumo jausmą.
Pavyzdžiui, nors tėvystės atostogos yra vienos ilgiausių Europoje, jų apmokėjimo tvarka ar lankstumas ne visada atitinka realius šeimų poreikius. Regionuose trūksta vietų darželiuose, o daugelis jaunuolių vis dar renkasi emigraciją dėl geresnių galimybių kitur.
Pietų Korėjos pavyzdys rodo, kad situaciją galima pakeisti – bet tai reikalauja ne tik išmokų, bet ir sisteminių reformų. Jei norime išvengti gyventojų skaičiaus mažėjimo, būtina drąsiai peržiūrėti, ar Lietuvos šeimų palaikymo sistema atitinka šiandienos realijas.
