Tyrime dalyvavo beveik 3 000 žmonių
2025 metų liepos 21 dieną žurnale „Nature Human Behaviour“ publikuotas didžiausias iki šiol atliktas keturių darbo dienų savaitės eksperimentas pateikė svarbių įžvalgų apie trumpesnio darbo savaitės modelio poveikį darbuotojų gerovei.
Šešių mėnesių trukmės bandyme dalyvavo 2 896 darbuotojai iš 141 organizacijos Australijoje, Kanadoje, Airijoje, Naujojoje Zelandijoje, Jungtinėje Karalystėje ir JAV. [1] Tyrimą atliko sociologė Wen Fan iš Bostono koledžo kartu su ekonomiste Julieta Schor, padedamos tarptautinės tyrėjų komandos.
Prieš pradėdamos taikyti keturių darbo dienų modelį, visos organizacijos turėjo aštuonių savaičių pasiruošimo laikotarpį, per kurį optimizavo darbo procesus, atsisakė nereikalingų susitikimų ir siekė išlaikyti produktyvumą, net ir sumažinus darbo valandų skaičių.
Darbuotojai prieš bandymą ir po jo pildė klausimynus, vertindami savo fizinę ir emocinę sveikatą, darbo pasitenkinimą, perdegimą bei gebėjimą atlikti darbines užduotis. Dalis įmonių, kurios nekeitė darbo savaitės struktūros, buvo stebimos kaip kontrolinė grupė.
Psichologinė ir fizinė sveikata: mažiau nuovargio, geresnis miegas, daugiau džiaugsmo
Tyrimas parodė, kad keturių darbo dienų savaitė, kai atlyginimas lieka nepakitęs, reikšmingai pagerino darbuotojų savijautą. Žymiausias teigiamas poveikis pastebėtas tarp tų, kuriems darbo laikas sumažintas daugiau nei 8 valandomis per savaitę.
„Didžiausią pokytį jautė tie, kurių darbo laikas sumažėjo labiausiai – jų emocinė įtampa sumažėjo, fizinė sveikata pagerėjo, o miego kokybė pakilo“, – rašoma tyrimo išvadose.[2]
Darbuotojai, dirbę trumpiau, rečiau skundėsi nuovargiu, jiems buvo lengviau susikoncentruoti, pagerėjo darbo našumas. Buvo identifikuoti trys pagrindiniai veiksniai, paaiškinantys šį pokytį: sumažėję miego sutrikimai, geresnis savęs vertinimas kaip darbuotojo ir mažesnis nuovargis.
„Bijojome, kad darbuotojai, norėdami suspėti per trumpesnį laiką, patirs dar didesnį spaudimą. Bet nutiko priešingai – jų streso lygis sumažėjo“, – komentavo W. Fan.
Svarbu ir tai, kad pagerėjusi savijauta neišblėso – net ir po 12 mėnesių nuo reformos pradžios, gerovės rodikliai išliko aukšti.
Kaip sumažintų darbo dienų skaičius gali tapti pranašumu
Viena dažniausiai išsakoma abejonė dėl keturių darbo dienų savaitės – ar tikrai per trumpesnį laiką įmanoma atlikti tiek pat darbo. Tyrimo metu bendra organizacijų produktyvumo analizė nebuvo atlikta, tačiau rezultatai leidžia suprasti, kaip žmonės tampa efektyvesni.
„Kai žmonės geriau išsimiega, mažiau klysta ir dirba intensyviau“, – teigė ekonomistas Pedro Gomesas iš Londono Birkbeko universiteto.
Dar 2022 metais vykęs Jungtinės Karalystės eksperimentas, apėmęs daugiau nei 3 000 darbuotojų, parodė, kad 46 procentai organizacijų teigė produktyvumui likus tokiam pačiam, o 34 procentai – kad jis šiek tiek padidėjo.[3]
2025 metų tyrimo duomenimis, net 90 procentų dalyvavusių įmonių po bandymo nusprendė išlaikyti trumpesnį savaitės modelį. Tai leidžia manyti, kad įmonės nepatyrė reikšmingų veiklos nuostolių.
Ribotumai ir ateities perspektyvos: ar sprendimas taps universaliu?
Nors rezultatai atrodo pozityvūs, mokslininkai atkreipia dėmesį į metodologinius apribojimus. Visos tyrime dalyvavusios organizacijos prisijungė savanoriškai, tad tikėtina, jog jos jau turėjo atvirą požiūrį į naujus darbo modelius. Be to, dauguma jų buvo mažos ir veikė anglakalbėse šalyse.
„Rezultatai remiasi pačių darbuotojų vertinimais, todėl galimas šališkumas – žmonės galėjo sąmoningai pateikti geresnius atsakymus, norėdami išlaikyti papildomą laisvadienį“, – pripažino W. Fan.
Tyrėjai ragina šalis vyriausybių lygiu inicijuoti platesnius, atsitiktinių imčių eksperimentus, kad būtų galima įvertinti šio modelio poveikį skirtinguose sektoriuose ir regionuose.
