Visiškas Saulės užtemimas truks net šešias minutes
2027 m. rugpjūčio 2 d. pasaulis stebės vieną įspūdingiausių XXI amžiaus dangaus reiškinių – visišką Saulės užtemimą, kuris truks net 6 minutes ir 23 sekundes. Tai bus ilgiausias užtemimas, matomas nuo sausumos, per daugiau nei šimtmetį – nuo 1991 metų, o kitas tokio masto įvykis prognozuojamas tik 2114-aisiais.
Užtemimas įvyks tuomet, kai Mėnulis visiškai užstos Saulę, ir danguje trumpam liks matomas tik jos vainikas. Šis reiškinys, vadinamas visiškumo momentu, bus matomas tam tikroje siauroje pasaulio juostoje – tai vadinamasis visiškumo kelias.
„Užtemimų trukmė kinta nuo kelių sekundžių iki teorinio maksimumo – 7,5 minutės. 2027-ųjų rugpjūtį pasieksime beveik tą ribą“, – paaiškina astronomas Gregas Brownas iš Karališkųjų Grinvičo muziejų.
Užtemimo kelias drieksis per tris žemynus
Visiško Saulės užtemimo kelias prasidės Šiaurės Atlante, toliau judės virš Pietų Europos, persiris per Šiaurės Afriką ir tęsis Artimuosiuose Rytuose, kol baigsis Indijos vandenyne.
Ilgiausios tamsos zona atsidurs Egipto mieste Luksore, kur Saulė bus visiškai paslėpta ilgiausiam laikui – daugiau nei šešioms minutėms. Užtemimas bus matomas šiose šalyse: Maroke, Alžyre, Tunise, Libijoje, Egipte, Sudane, Saudo Arabijoje, Jemene, Somalyje. Iš viso šioje zonoje gyvena apie 89 milijonus žmonių.
Tiems, kurie atsidurs už šios juostos ribų, vis tiek bus suteikta galimybė stebėti dalinį užtemimą – Mėnulis užstos tik dalį Saulės disko, sukeldamas tamsesnę šviesą ir pastebimą šešėlinį efektą.
Saulės užtemimai skirstomi į tris pagrindinius tipus:
- Visiškas Saulės užtemimas
Mėnulis visiškai paslepia Saulę, ir matomas jos vainikas – šviesos aureolė aplink tamsų diską. Tai itin retas reiškinys, kuris trumpam paverčia dieną naktimi. - Dalinis Saulės užtemimas
Mėnulis užstoja tik dalį Saulės, palikdamas netaisyklingą šviesos formą. Toks užtemimas dažniausiai matomas plačiose teritorijose už pagrindinės visiško užtemimo juostos. - Žiedinis Saulės užtemimas
Įvyksta, kai Mėnulis yra toliau nuo Žemės, todėl atrodo mažesnis nei Saulė. Jis uždengia tik centrinę Saulės dalį, palikdamas švytintį „ugnies žiedą“ danguje.
2027-ųjų rugpjūčio 2 dieną pasaulis stebės būtent visišką Saulės užtemimą – patį įspūdingiausią ir emocingiausią iš visų, kai danguje trumpam sužimba tik žvaigždės ir plonas Saulės vainikas.
Kaip Saulės užtemimas veiks Lietuvą?
Remiantis NASA prognozėmis, Lietuva pateks į dalinio Saulės užtemimo zoną. Tai reiškia, kad 2027 m. rugpjūčio 2 d. mūsų šalyje bus matoma, kaip Mėnulis iš dalies užstoja Saulę – tikėtina, kad nuo 20 iki 30 proc. Saulės disko bus paslėpta, priklausomai nuo vietovės.
Stebintieji reiškinį Lietuvoje turės galimybę pajusti atmosferos pokytį – saulės šviesa trumpam taps blyškesnė, o šešėliai – ryškesni. Visgi tik visiško užtemimo metu, kuris bus matomas tik pietinėse šalyse, atsiveria Saulės vainikas yra viena įspūdingiausių regimųjų dangaus struktūrų.
Norintieji pamatyti visišką užtemimą turėtų keliauti į pietus – Tunisas ir Egiptas yra arčiausiai esantys taškai nuo Lietuvos, kuriuose bus galima patirti tikrąją „dangaus tamsą“ viduryje dienos.
Kaip pasiruošti stebėjimui ir ką būtina žinoti?
Saulės užtemimas yra ne tik įspūdingas reiškinys, bet ir potencialiai pavojingas akims – tiesioginis žvilgsnis į Saulę gali pakenkti regėjimui, todėl būtina naudoti specialius, sertifikuotus Saulės filtrus ar akinukus.
NASA taip pat pabrėžia, kad svarbiausia ne geografinė padėtis, o oro sąlygos. Rekomenduojama sekti orų prognozes likus porai dienų iki užtemimo, o ne tik planuoti pagal „visiškumo kelio“ ribas.
„Geriau trumpesnis užtemimas po giedru dangumi nei ilgesnis – po debesimis“, – rašoma NASA tinklaraštyje.
Kelionių organizatoriai jau dabar siūlo užtemimo stebėjimo maršrutus į Luksorą, Tunisą ir kitus taškus, todėl tiems, kurie nori pamatyti istorinį įvykį gyvai, rekomenduojama pradėti planuoti iš anksto.
Nors 2027 m. rugpjūčio 2 d. užtemimas bus išskirtinis dėl savo trukmės, visiškas Saulės užtemimas taip pat įvyks 2026 m. rugpjūčio 12 d. Jo kelias drieksis per Vakarų Europą, bet trukmė bus trumpesnė.
Tokie reiškiniai yra reti dėl to, kad Mėnulio orbita yra šiek tiek pakrypusi Žemės atžvilgiu, todėl dažniausiai jis praeina virš ar po Saulės disku. Tik kai šie trys dangaus kūnai susirikiuoja vienoje linijoje – įvyksta Saulės užtemimas.
