„Swedbank“ didina nemokamą grynųjų išėmimo limitą
Bankas „Swedbank“ praneša apie pokyčius, kurie labiausiai pradžiugins tuos, kurie vis dar vertina grynuosius pinigus. Nuo šiol klientai galės nemokamai išsigryninti daugiau savo lėšų – tarsi simbolinę „malonę“ bankas suteikia galimybę laisviau naudotis savo pinigais.
Kaip skelbiama, jau nuo šių metų lapkričio 1-osios paslaugų plano „Patogu“ (netrukus vadinsis „Bazinis“) turėtojams nemokamo grynųjų išėmimo limitas išaugs nuo 580 eurų iki 800 eurų per mėnesį. Tai reiškia net 220 eurų daugiau piniginės laisvės kiekvieną mėnesį – be jokių papildomų mokesčių.
Šis žingsnis – svarbus signalas, kad bankas atsižvelgia į klientų poreikius ir leidžia patiems spręsti, kaip ir kada naudoti savo pinigus. Visgi verta nepamiršti, kad viršijus nustatytą nemokamą limitą arba neturint plano, kuriame jis būtų įtrauktas, bus taikomi įprasti mokesčiai pagal bendrą kainodarą. Taip pat keisis ir kai kurie kiti grynųjų išėmimo mokesčiai, todėl verta pasidomėti konkrečiomis sąlygomis.
Be grynųjų, pokyčiai palies ir tarptautinius pervedimus į bei iš aukštos rizikos šalių – jų įkainiai taip pat bus peržiūrėti, o mokesčiai automatiškai nuskaičiuojami nuo sąskaitos. Tad planuojant tokias operacijas svarbu pasirūpinti, kad sąskaitoje būtų pakankamai lėšų.
Visgi lėšas laikyti banke – rizikinga?
Šiandien bankuose laikomi grynieji vis labiau primena „virtualią nuosavybę“ – teoriškai tavo, bet praktiškai ribojami įvairiais limitais ir mokesčiais. Nors žmogus sąskaitoje gali turėti tūkstančius ar net dešimtis tūkstančių eurų, juos atsiimti ne visada paprasta. Dauguma Lietuvos bankų taiko dienos ar mėnesio limitus, o viršijus nemokamą ribą – tenka susimokėti nemenką procentą[1].
Pavyzdžiui, „Swedbank“ nuo lapkričio mažina mėnesio grynųjų išėmimo ribą nuo 10 tūkst. iki 7,5 tūkst. eurų ir dvigubina mokestį už viršytą sumą – nuo 0,5 proc. iki 1 proc. Tad norint išsigryninti papildomus 10 tūkst. eurų teks sumokėti 100 eurų.
Kituose bankuose situacija dar labiau priklauso nuo pasirinkto plano ar kortelės tipo. SEB leidžia klientams patiems nusistatyti dienos limitą iki 15 tūkst. eurų, bet viršijus paslaugų plano ribą – taiko net 2 proc. mokestį.
„Luminor“ riboja išgryninimą per parą (iki 1,5 arba 3 tūkst. eurų), o daugiau išsiimti leidžia tik po specialios paraiškos. „Artea“ siūlo vos 1 tūkst. eurų standartinį limitą, o jo padidinimą vadina „kliento apsaugos sistema“. „Citadele“ ir „Revolut“ taiko fiksuotus mėnesio ar dienos limitus, o viršijus juos, taip pat imami 2 proc. dydžio mokesčiai. Akivaizdu, kad grynieji pinigai tampa vis brangesne paslauga, net jei tai – tavo paties turtas.
Bankai tokius apribojimus dažniausiai aiškina siekiu apsaugoti klientus nuo sukčiavimo, pinigų plovimo ir kitų finansinių rizikų. Tačiau vis dažniau kyla klausimas, ar šie argumentai nepaverčiami patogiu pretekstu riboti klientų prieigą prie savo nuosavų pinigų. Kai išsigryninimas tampa procesas, reikalaujantis leidimo, paraiškos ar net derybų, vis labiau aiškėja – turėti pinigų banke ir galėti jais laisvai naudotis jau nėra tas pats.
Gyventojai pasisako už grynųjų pinigų išėmimo „slenksčio“ nuleidimą
Lietuvos gyventojai vis dažniau palaiko siūlymą didinti grynųjų pinigų atsiskaitymo ribą nuo 5 tūkst. iki 10–15 tūkst. eurų – tokią nuomonę išreiškė net 63 proc. apklaustųjų, ypač vidutinio amžiaus, aukštąjį išsilavinimą turintys ir didesnes pajamas gaunantys žmonės.
Tuo tarpu jaunimas ir pensinio amžiaus gyventojai linkę išlaikyti esamą ribą, kurią 2022 m. nustatė valstybė mažinant šešėlinę ekonomiką. Ekspertai įspėja, kad didinant limitą gali augti neoficialių sandorių skaičius ir pinigų plovimo rizika, todėl svarbu rasti balansą tarp gyventojų poreikių ir finansinės sistemos skaidrumo. Nors 96 proc. lietuvių turi mokėjimo korteles ar naudoja mobiliąsias programėles, net 37 proc. kasdien pirkiniams renkasi grynuosius, o vidutinė mėnesinė išgryninama suma siekia apie 285 eurus.
Jaunimas sparčiai pereina prie skaitmeninių mokėjimų – „Google Pay“, „Apple Pay“ ir panašios programėlės jau populiarios tarp kas ketvirto 20-mečio.
Vyresnių kartų žmonės dažniau renkasi grynuosius, nors net ir vyresni nei 70 metų gyventojai vis dažniau naudojasi kortelėmis. Baltijos šalyse lietuviai labiausiai panašūs į latvius, kur grynieji dar populiarūs, o Estijoje skaitmeniniai mokėjimai jau tapo pirmuoju pasirinkimu. Vis daugiau lietuvių mato ateitį be grynųjų – beveik ketvirtadalis mano, kad per ateinančius metus popieriniai pinigai galėtų išnykti, ypač jaunimo tarpe ši idėja sulaukia didelio palaikymo.
