Gyventojai palaiko atsiskaitymų grynaisiais ribos didinimą iki 10–15 tūkst. eurų
Lietuvos gyventojai vis dažniau išreiškia norą didinti leistiną atsiskaitymų grynaisiais pinigais sumą – šiuo metu Seime svarstomas siūlymas ją padidinti nuo 5 tūkst. iki 10 ar net 15 tūkst. eurų. LRT užsakymu atlikta apklausa atskleidė, kad tokį žingsnį palaiko net 63 proc. respondentų, ypač vidutinio amžiaus, aukštąjį išsilavinimą turintys bei didesnes pajamas gaunantys žmonės.
Tuo tarpu jaunimas ir pensinio amžiaus gyventojai labiau linkę išlaikyti esamą ribą, nustatytą 2022 metais siekiant mažinti šešėlinę ekonomiką[1].
Ekspertai įspėja, kad didinant grynųjų ribas kyla rizika šešėlinei ekonomikai plisti, nes aukštesnės sumos palengvina neoficialius sandorius. Lietuvos bankas primena, jog ribojimai buvo svarbūs valstybės biudžetui ir gynybai, o ekonomistų teigimu, geopolitinė įtampa verčia žmones jaustis saugiau turint daugiau grynųjų.
Be to, finansinis raštingumas Lietuvoje esą vis dar nėra pakankamas, todėl daug gyventojų savo santaupas laiko grynaisiais, o ne investicijose.
Ne viskas auksu žiba: daugiau grynųjų – daugiau rizikos ir juos prarasti
Nors vyresnio amžiaus žmonės ir regionų gyventojai vertina grynuosius dėl paprastumo ir aiškumo, finansų ekspertai ragina nepamiršti, kad atsiskaitymai pavedimu yra saugesni ir skaidresni. Finansinių technologijų atstovas Tobias Lindhas įspėja apie galimas rizikas – didesnės grynųjų ribos gali paskatinti pinigų plovimą ir sukčiavimą, todėl verslui svarbu atidžiai vertinti tokio sprendimo pasekmes. Lietuva sparčiai juda skaitmeninių mokėjimų link, panašiai kaip technologijų lyderė Estija.
Lietuvos banko duomenys rodo, kad sąlygos naudotis negrynaisiais mokėjimais yra puikios – 96 proc. gyventojų turi mokėjimo korteles ar naudoja mobiliąsias programėles.
Vis dėlto 37 proc. gyventojų vis dar renkasi grynuosius, ypač kasdieniams pirkiniams ir paslaugoms. Vidutinė mėnesinė išgryninamo grynųjų suma siekia apie 285 eurus, o tam, kad būtų patenkinti daugumos poreikiai, reikėtų galimybės nemokamai pasiimti iki 800 eurų. Todėl, nors grynieji suteikia lankstumo, svarbu rasti balansą tarp gyventojų poreikių ir finansinės sistemos skaidrumo.
Jaunimo įpročiai keičiasi: vardan patogumo renkasi skaitmenines pinigines
Nors Lietuvoje grynieji pinigai vis dar išlieka populiariausiu atsiskaitymo būdu, jaunimas sparčiai pereina prie skaitmeninių piniginių, tokių kaip „Google Pay“ ar „Apple Pay“[2].
Tyrimas, kurį atliko finansinių technologijų platforma „Adyen“, rodo, kad net kas ketvirtas 20-metis jau pirmenybę teikia šiems moderniems mokėjimo būdams, o tarp 16–19 metų amžiaus grupės ši dalis siekia 18 procentų.
Vyresnės kartos – 40–60 metų amžiaus žmonės – dažniau renkasi grynuosius pinigus, o tarp 50-mečių net trečdalis atsiskaito grynaisiais. Įdomu, kad net vyresni nei 70 metų lietuviai nėra visiškai ištikimi gryniesiems: tik 20 procentų jų renkasi pinigus grynaisiais, o daugelis mieliau naudojasi bankinėmis kortelėmis ir pavedimais, rodančiais, kad modernios mokėjimo technologijos traukia ne tik jaunimą.
Palyginus su kitomis Baltijos šalimis, lietuviai panašūs į latvius, kur taip pat populiarūs grynieji pinigai, ypač tarp vyresnių žmonių, o Estijoje jau įvyko lūžis – čia grynieji sudaro vos 18 procentų atsiskaitymų, o skaitmeninės alternatyvos yra pirmoje vietoje. Tyrimas atskleidžia, kad pirkėjai vis labiau vertina galimybę rinktis įvairius mokėjimo būdus, todėl prekybininkams svarbu prisitaikyti prie šių pokyčių ir siūlyti skirtingus atsiskaitymo sprendimus.
Nors grynieji pinigai dar ilgai neišnyks, vis daugiau lietuvių mato ateitį be jų – beveik ketvirtadalis gyventojų mano, kad per ateinančius metus visuomenė galėtų visiškai atsisakyti popierinių pinigų, ypač jaunimo tarpe, kur tokią idėją palaiko beveik trečdalis. Apie ketvirtadalis norėtų, kad visuomenė be grynųjų būtų per 3–5 metus.
