Iranas sutinka atnaujinti branduolines derybas su Europa
Irano užsienio reikalų ministerija pirmadienio rytą patvirtino, kad naujas branduolinių derybų etapas tarp Irano ir trijų Europos valstybių, Jungtinės Karalystės, Prancūzijos ir Vokietijos, vyks liepos 25 dieną Stambule, Turkijoje. Ministerijos atstovas spaudai Esmaeilis Baghaei nurodė, kad Iranas sutiko atnaujinti dialogą atsižvelgdamas į šių šalių prašymą. Derybos vyks užsienio reikalų viceministrų lygiu, dalyvaus Majidas Takht-Ravanchi ir Kazemas Gharibabadi iš Irano pusės[1].
Valstybinė Irano televizija dar sekmadienį pranešė apie planuojamą susitikimą Stambule, kuris gali reikšti naują etapą pastangose atgaivinti ar peržiūrėti 2015 metų branduolinį susitarimą, oficialiai vadinamą Bendruoju veiksmų planu (JCPOA). Šis susitarimas žlugo po to, kai 2018 metais iš jo pasitraukė Jungtinės Valstijos.
Pasak Irano, derybos vyksta po to, kai trys Europos valstybės, taip vadinamasis E3 formatas, perspėjo, kad, neatsinaujinus dialogui, Teheranui gali būti grąžintos Jungtinių Tautų sankcijos. E3 atstovai kartu su Europos Sąjungos vyriausiuoju įgaliotiniu užsienio politikai praėjusią savaitę pirmą kartą nuo balandžio pabaigos bendravo su Irano užsienio reikalų ministru Abbasu Araghchi. Pokalbis įvyko po bendros JAV ir Izraelio atakos prieš Irano branduolinius objektus, kurios metu žuvo aukšto rango karininkai, branduoliniai mokslininkai bei civiliai.
Svarstoma sankcijų grąžinimo galimybė
Europos šalys nurodė, kad branduolinės derybos turi būti atnaujintos iki rugpjūčio pabaigos, kitaip sankcijos Iranui bus atkurtos. Šis perspėjimas nuskambėjo po to, kai derybos tarp Irano ir JAV, tarpininkaujant Omanui, nutrūko. Iki tol buvo surengti penki susitikimai.
Tačiau ginčai dėl Irano urano sodrinimo masto liko neišspręsti. Vakarų valstybės siekia sumažinti sodrinimo lygį iki minimumo, kad būtų išvengta bet kokios branduolinio ginklo rizikos. Iranas tvirtina, jog jo programa skirta tik taikiems, civiliniams tikslams.
„Jei ES ar E3 nori vaidinti konstruktyvų vaidmenį, jos turėtų veikti atsakingai ir atsisakyti pasenusios spaudimo bei grasinimų politikos, įskaitant automatinio sankcijų grąžinimo mechanizmą, kuriam visiškai trūksta moralinio ir teisinio pagrindo“, sakė Araghchi praėjusią savaitę.
Irano pareigūnai yra viešai pareiškę, kad JAV buvo tiesiogiai įsitraukusios į Izraelio smūgius prieš Irano infrastruktūrą, ir laiko jas už tai atsakingomis. JAV tvirtina, kad smūgiai buvo nukreipti į tris pagrindinius branduolinius objektus, kuriuos, jų teigimu, pavyko „visiškai sunaikinti“. Paliaubos įsigaliojo birželio 24 dieną, tačiau įtampa regione išlieka didelė[2].
Maskva stiprina kontaktus su Teheranu
Tuo pat metu sekmadienį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas netikėtai susitiko su Irano aukščiausiojo lyderio patarėju branduoliniais klausimais Ali Larijaniu. Kaip pranešė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, susitikimo metu buvo perduota Teherano pozicija dėl augančios įtampos regione ir branduolinės programos ateities.
„Prezidentas Putinas dar kartą išsakė Rusijos poziciją, kaip reikėtų stabilizuoti padėtį Artimuosiuose Rytuose ir pasiekti politinį Irano branduolinės programos sureguliavimą“, teigė Peskovas. Rusija palaiko glaudžius santykius su Irano vadovybe ir remia ją tarptautinėje arenoje, tačiau po Izraelio ir JAV smūgių išlaikė santūrią poziciją.
Branduolinės derybos, planuojamos liepos 25 dieną, laikomos galimu proveržiu sustingusiame procese, tačiau ekspertai pabrėžia, kad be aiškių kompromisų iš abiejų pusių susitarimo atnaujinimas išlieka neaiškus.
