Rekordinės investicijos pirmajame 2025-ųjų pusmetyje
2025-tais metais Kinijos investicijos pagal „Vienos juostos, vieno kelio“ (angl. Belt and Road Initiative, BRI) programą pasiekė istorines aukštumas. Vien per pirmąjį metų pusmetį buvo pasirašyta sutarčių už 124 milijardus JAV dolerių, tai yra daugiau nei per visus 2024-uosius metus (apie 113,3 mlrd. eurų). Tarp šių sutarčių yra tiek statybos projektai, tiek tiesioginės užsienio investicijos.
Didžiausi sandoriai buvo susiję su energetika, kasyba ir aukštosiomis technologijomis. Vien Nigerijoje Kinijos įmonės vykdo gamtinių dujų perdirbimo parko projektą, kurio vertė siekia 20 mlrd. dolerių (apie 18,5 mlrd. eurų). Bendras energijos sektoriaus sutarčių mastas viršijo 44 mlrd. dolerių, o žaliosios energijos srityje pasiektas beveik 10 mlrd. dolerių lygis – tai apima vėjo, saulės ir atliekų perdirbimo projektus.
Profesorius Christophas Nedopilas iš Griffitho universiteto pažymėjo:[1]
„2025-tieji išsiskiria ne tik augimo tempu, bet ir projektų dydžiu – kiekvienas viršija dešimtis milijardų dolerių.“
Pasak jo:
„Kinija išnaudoja savo pramoninį potencialą, kad užsitikrintų konkurencingumą ateityje ir sustiprintų tiekimo grandines pasaulinėje ekonomikoje.“
Nauji prioritetai: nuo skolų prie ilgalaikių investicijų
Kinijos „Vienos juostos, vieno kelio“ iniciatyva, pradėta 2013-tais metais, ilgą laiką buvo siejama su milžiniškomis paskolomis besivystančioms šalims. Tačiau naujausi tyrimai rodo aiškią krypties kaitą – vis dažniau pasirenkamos tiesioginės užsienio investicijos (FDI), o ne skolinimas. Tai padeda išvengti vadinamosios „skolų spąstų“ kritikos, kuri ilgą laiką lydėjo BRI programą.
Pietryčių Azijoje fiksuotas didžiausias investicijų augimas – beveik 11,3 mlrd. dolerių (apie 10,3 mlrd. eurų). Kitas išsiskiriantis regionas – Centrinė Azija, kur investuota 25 mlrd. dolerių, o Kazachstanas vienas pats pritraukė 23 mlrd. dolerių. Tuo tarpu Lotynų Amerikos regionas fiksavo žemiausią investicijų lygį per pastarąjį dešimtmetį.
Profesorius Nedopilas pastebėjo:
„BRI evoliucionuoja – mažėja projektų skaičius, bet jie tampa vis didesni ir labiau orientuoti į ilgalaikę naudą. Ypač didelis dėmesys skiriamas svarbiausių mineralų, tokių kaip varis ir aliuminis, gavybai ir perdirbimui.“
Taip pat fiksuojamas vis didesnis privačių įmonių įsitraukimas – tokios grupės kaip „East Hope Group“, „Xinfa Group“ ir „Longi Green Energy“ inicijavo reikšmingas investicijas žaliųjų technologijų srityje.
Strateginė priešprieša Vakarams ir pasaulinė prekybos perspektyva
Kinijos investicinė strategija per BRI ryškiai kontrastuoja su dabartine Jungtinių Amerikos Valstijų pozicija. Prezidentas Donaldas Trumpas 2025-tais metais sugrąžino aukštus muitus daugeliui prekybos partnerių, tarp jų – Europos šalims ir „pasaulių pietų“ regionams.[2]
Tuo tarpu Kinija pasuko priešinga kryptimi: Afrikos šalims buvo visiškai panaikinti importo muitai, net jei daugelis jų susiduria su naujais tarifais dėl anglies dioksido mokesčių Europos Sąjungoje ar kliūčių JAV rinkose.
Tyrėja Rebecca Ray iš Bostono universiteto sakė:[3]
„Ši geopolitinė įtampa pakeis prekybos srautus, o investicijos seks iš paskos. Kinija suvokia, kad ekonominės sąlygos globaliai keičiasi, ir aktyviai ieško naujų galimybių bei partnerių.“
Pasak jos:
„Prekybos srautai neabejotinai prisitaikys prie naujos realybės, o investiciniai modeliai atspindės šiuos pokyčius.“
Naujausi Tarptautinio valiutos fondo duomenys rodo, kad Kinijos grynasis kapitalas užsienyje tarp 2018-tų ir 2023-čių metų išaugo daugiau nei 50 procentų, kai tuo tarpu JAV – tik 21 procentu. Tai liudija apie ilgalaikį Kinijos siekį stiprinti ekonominę įtaką ne tik per eksportą, bet ir per nuosavas investicijas bei gamybos grandines.
