Apie feritiną
Šiandien mus vis dar mėgina įtikinti, kad tai baltymas, galintis atspindėti geležies atsargas, ją kaupiantis ir padedantis organizmui panaudoti tada, kai geležies labiausiai reikia. Geležies ir feritino rodikliai būna lemiami skiriant geležies preparatus „anemijai“ gydyti, nors jau prieš pusę šimto metų buvo nustatyta, kad serumo feritinas turi santykinai mažą geležies kiekį. [1] Paprastesne kalba kalbant – tuščias, be geležies.
Kodėl feritinas apskritai atsiranda serume, nors yra ląstelėse esantis geležies kaupimo junginys?
Visi įrodymai rodo, kad jis serume atsiranda tiesiog dėl ląstelių mirties ir todėl yra jų mirties ir uždegimo žymuo.
Atliekant matavimus, kuriais matuojamas ir geležies kiekis, nustatoma, kad pats serumo feritinas yra praradęs beveik visą geležį (Kell D. B., Pretorius E. Serum ferritin is an important disease marker, and is mainly a leakage product from damaged cells. Metallomics 2014; 6(4):748–73).
Nors jau seniai atėjo laikas iš naujo įvertinti, ką iš tikrųjų mums sako serumo feritino matavimai [2], reikalai nejuda, vaikų, nėščiųjų ir visų kitų „anemiškų“ piliečių sveikata prastėja. Geležis yra labai toksiškas metalas. Tad visi, mėginantys „pasikelti“ feritiną ir „atstatyti“ geležį, yra kandidatai į palaipsniui gilėjančias sveikatos problemas. Geležies sankaupos audiniuose dešimt kartų viršijančios geležies kiekį serume (dažnai rodančiame geležies trūkumą) sukels intensyvų „rūdijimo“ procesą. Vis jaunesniame amžiuje aplankanti osteoporozė bus nedidelis priedas prie kitų jau turimų problemų. Skaitykime knygas ir ieškokime atsakymų: „Iron – the most toxic metal“, Jym Moon, PhD.
Publikacijoje skelbiama asmeninė autoriaus nuomonė. Portalo 77 pozicija negali būti tapatinama su autoriaus nuomone.
