„Blue/Yellow“ nesustoja: surinkę milijonus – skelbia naują pinigų medžioklę dronams
Organizacija „Blue/Yellow“, vadovaujama kontroversiškojo Jono Ohmano, vėl grįžta į viešumą – šį kartą su nauju tikslu: reikalingas dar vienas milijonas eurų. Vos atslūgus ankstesnėms paramos bangoms, prasidėjo dviejų mėnesių kampanija „Dronatonas“, kurios metu siekiama surinkti milijoną dronams Ukrainai.
Nors „Blue/Yellow“ jau gali pasigirti solidžiais skaičiais – 100 milijonų eurų paaukota nuo 2014-ųjų ir daugiau nei 5 tūkstančiai dronų pristatyti į frontą – organizacija tempų nemažina. Priešingai, panašu, kad kuo daugiau surenkama, tuo didesni užmojai[1].
„Mūsų tikslas šią vasarą – dronai, dronai ir dar kartą dronai“, – be užuolankų sako pats Ohmanas. Pasak jo, du trečdaliai visų užklausų iš Ukrainos yra būtent dėl bepiločių – todėl „Dronatonas“ tampa prioritetu.
Planuojama, kad suaukoti pinigai bus skirti ne tik pačių dronų, bet ir jų valdymo įrangos bei priedų įsigijimui. Kampanija tęsis iki rugsėjo 14 d., o visuomenė raginama dar kartą atverti pinigines.
Kritikams vis garsiau svarstant apie skaidrumą ir lėšų panaudojimą, „Blue/Yellow“ ir toliau važiuoja pilnu tempu – o skaičiai rodo, kad pasitikėjimo rezervuaras dar toli gražu neišseko. Tačiau vis garsiau pasigirsta klausimas: kada jau bus gana?
Organizaciją temdo skandalų šešėliai
Tuo tarpu pernai metų rugsėjį „Blue/Yellow“ ne savo noru įsisuko į „Contribee“ skandalą. Paaiškėjo, kad per platformą, skirtą rinkti paramą įvairioms iniciatyvoms, iš „Blue/Yellow“ paskyros buvo neteisėtai pervesta daugiau nei 130 tūkst. eurų. Buvęs „Contribee“ vadovas Gintaras Ratkevičius, pasinaudojęs administratoriaus teisėmis, galimai perėmė organizacijos sąskaitos kontrolę, pakeitė prisijungimus ir pavedimus atliko taip, kad niekas kurį laiką to nepastebėtų. „Blue/Yellow“ vadovas J. Ohmanas apie lėšų dingimą teigė sužinojęs tik po kurio laiko, kai nepavyko prisijungti prie platformos.
Nors vėliau trūkstamos lėšos buvo grąžintos, incidentas smarkiai sudavė organizacijos reputacijai. Pasak Ohmano, ši patirtis buvo „skaudi, nuvilianti ir žlugdanti pasitikėjimą“.
Per metus darbuotojams atlyginimai sumažėjo kone perpus?
Pernai metais 77.lt atliktas tyrimas atskleidė, kad dosnumu renkant paramą Ukrainai garsėjanti organizacija myli ir savo darbuotojus, kuriems negailėjo dosnių atlyginimų. 2023 m. gegužę vidutinis atlyginimas čia siekė net 5 tūkst. eurų, o 2024 m. vasarį jis vis dar viršijo 3 240 eurų prieš mokesčius.
Organizacijoje tuo metu dirbo vos penki asmenys, tad vien tik atlyginimams kasmet išleidžiama beveik 200 tūkst. eurų. Be to, labdaros principu veikiančiai įstaigai priklauso net 10 automobilių – nuo senų „Mitsubishi Carisma“ iki naujesnių „Jeep“, „Mercedes-Benz Vito“, „Peugeot Boxer“ ir kt., iš kurių paskutinis buvo registruotas šių metų kovą.
Rekvizitai.lt duomenimis, situacija 2025-aisiais kiek pakito – šiuo metu čia dirba jau 8 asmenys, o vidutinis atlyginimas irgi sumažėjo – gegužės mėnesį susitraukė iki 2 856 eurų neatskaičius mokesčių[2].
Tiesa, automobilių parkas išliko toks pat – kaip ir pernai metais, taip ir toliau organizacijai priklauso 10 automobilių.
Ohmanas: nuo „kaimų kaimo“ iki praeities „šūdų kibiro“
Tuo tarpu J. Ohmano veidas ne tik šmėžuoja paramos Ukrainai kampanijų priešakyje, bet ir įsivelia į vieną po kito skandalus – nuo klaidingai viešai nuskambėjusio 5300 JAV dolerių sumokėjimo už viešbutį iki itin prieštaringų pareiškimų apie galimą Rusijos puolimą prieš Lietuvą: „gal net būtų gerai, kad mus papultų truputį“ – pernai metais svarstė jis.
O štai dar prieš tapdamas vienu žinomiausių visuomenininkų Lietuvoje, Ohmanas šalį apibūdino itin aštriai – vadino ją „kaimų kaimu“. 2009 m. duotame interviu jis sakė: „Lietuva yra kaimų kaimas. Tačiau man tai atrodo „fainas“ kaimas.“
Nors šis pasakymas nuskambėjo su ironija ir šiokia tokia šiluma, jis atskleidė ir gilesnį Ohmano požiūrį į lietuvišką mentalitetą – esą visuomenė primityvi, stokojanti empatijos, o bet kokia iniciatyva neretai sutinkama su priešiškumu. Tuo metu jis ragino „suvalgyti praeities šūdų kibirą“ ir imtis darbo, tačiau tokia Ohmano retorika vis tiek skambėjo paniekinamai ir arogantiškai.
