Ne visi supranta LGKT veiklos principus, o per metus vien atlyginimams išleidžiamas beveik milijonas
Tautiečiams jau ne kartą kilę pagrįstų klausimų – ar tikrai visos šiuo metu Lietuvoje veikiančios institucijos yra reikalingos ir ar iš tiesų jos dirba visuomenės labui? Pavyzdys – Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba (LGKT), dalies visuomenės teigimu, veikiausiai reikalinga tik tam, kad „prastumtų“ LGBTQ+ bendruomenei naudingas nuostatas. Savo ruožtu 77.lt pasidomėjo, kiek šios institucijos darbuotojų išlaikymas daugmaž kainuoja Lietuvos žmonėms.
Remiantis Rekvizitai.lt pateikiamais duomenimis, socialdemokrato Juliaus Sabatausko dukros Birutės Sabatauskaitės vadovaujamoje tarnyboje šiuo metu dirba 25 darbuotojai, vidutinis atlyginimas čia siekia 3 063,61 eurus[1].
Taigi vien išlaikyti čia darbuotojus kas mėnesį valstybei kainuoja maždaug 76 590,25 eurus, per metus ši suma jau pasiekia ir kiek daugiau nei 919 tūkst. eurų. Tačiau žinant, kad valstybinėse įstaigose kai kurie darbuotojai gauna ir premijas, galima manyti, kad vien atlyginimams kasmet gali būti išleidžiamas ir apvalus milijonas eurų. O kur dar kitos išlaidos, jau neskaičiuojant išlaidų darbuotojams.
Vien LGKT darbuotojų atlyginimams kas mėnesį išleidžiama solidi suma. Ozkan Guner/Unsplash nuotrauka
Ką apie tarnybą mano visuomenė?
Tuo tarpu LGKT veiklos principų nesuprantantys gyventojai nors ir sutinka, kad tokia tarnyba neatlieka svarbaus Lietuvai darbo, svarsto, kad nėra realu, kad ji apskritai nustotų veikti. Ypatingai, kol jai vadovaujanti valdančiosios partijos atstovo J. Sabatausko dukra.
Kiti juokais svarstė, kad dar po metų tarnyboje jau dirbs 30 darbuotojų. Vis dėlto, gyventojai sutiko, kad tai yra tarnyba, sprendžianti „dirbtinai iškeltas problemas mokesčių mokėtojų pinigais“.
„Abejoju ar ši organizacija ką nors sprendžia. Keistokai atrodo, kad nepriima 2025-03-05 dienos Skundo- diskriminacijos amžiaus ir socialinės padėties pagrindais, sudarant galimybę pasinaudoti „Lidl plus“ nuolaidų programėlės pasiūlymais.
Mat 2021-11-16 šio „kromelio“ vadovė buvo priėmusi sprendimą Nr. (21)SN-175) SP-62 dėl panašaus turinio skundo. 4 metai „Lidl“ nieko nesiėmė, o tarnybos vadovė rami, tik rašo diskriminuojamiems piliečiams ilgus laiškus“, – savo patirtimi dalinosi kita gyventoja.
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba – pusantro milijono už kišenių matavimus ir translyčių teises?
LGKT, per 2023 metus sugebėjusi išleisti daugiau nei 847 tūkst. eurų – didžiąją dalį atlyginimams – kritikuojama dėl veiklos, kuri, anot dalies visuomenės, labiau primena ideologinį aktyvizmą nei realią kovą su diskriminacija. Institucija, kurios pagrindinis tikslas – užtikrinti visų žmonių lygias teises nepaisant lyties, seksualinės orientacijos ar religijos, pastaraisiais metais išsiskyrė itin aktyvia veikla LGBT+ tematika: organizavo seminarus apie lyčių stereotipus, analizavo translyčių padėtį studentų bendrabučiuose, kritikavo drabužių gamintojus dėl per seklų moterų džinsų kišenių dizaino.
Visuomenės dėmesį patraukė ir tarnybos vadovės B. Sabatauskaitės asmeninė istorija – viešai prisistatanti kaip netradicinės orientacijos, ji tapo vienu pagrindinių balsų translyčių asmenų teisių klausimais. LGKT ragino bendrabučiuose apgyvendinti translyčius pagal jų pasirinktą, o ne biologinę lytį, pasisakė už dokumentų keitimą be medicininės intervencijos bei organizuoja diskusijas su švietimo leidėjais dėl „lytinės tapatybės jautrių“ vadovėlių.
Tuo pat metu institucija nekreipė jokio dėmesio į tai, kad pandemijos metu nelygybę sukėlė galimybių paso taikymas – šiuo klausimu LGKT tylėjo.
2024 metų LGKT veiklos rezultatai
Remiantis tarnybos pateikta 2024 m. veiklos ataskaita, LGKT aktyviai kovojo su diskriminacija įvairiose srityse. Tarnyba nagrinėjo skundus dėl diskriminacijos darbe, pavyzdžiui, ištyrė atvejį, kai neįgalus asmuo susidūrė su prieinamumo kliūtimis savo darbovietėje, ir rekomendavo darbdaviui imtis būtinų priemonių. Taip pat buvo sprendžiami skundai dėl lyties diskriminacijos: LGKT reagavo į situacijas, kai moterys negaudavo vienodų galimybių kilti karjeros laiptais ar buvo diskriminuojamos atlyginimų srityje[2].
LGKT taip pat aktyviai dalyvavusi ir teisės aktų tobulinime – teikė siūlymus, kaip užtikrinti didesnį neįgaliųjų įtrauktį į švietimo ir darbo sistemas. Vienas iš svarbių projektų buvo skirtas vyresnio amžiaus darbuotojų diskriminacijos mažinimui – LGKT atliko nepriklausomą apžvalgą, kurioje išryškino pagrindines problemas ir pateikė rekomendacijas institucijoms gerinti vyresnių darbuotojų padėtį.
Be to, tarnyba organizavo seminarus ir mokymus, skirtus švietimui apie lyties, amžiaus, tautybės ir kitų pagrindų lygių galimybių užtikrinimą. Visuomenės informavimas vyko ir per leidinius, kuriuose paaiškinamos diskriminacijos formos bei teisių gynimo būdai.
Viešajam sektoriui – net iki 15 tūkst. eurų siekianti kompensacija už elektromobilį
Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) netikėtai sustabdė iki šiol galiojusią kompensacijų tvarką, tačiau jau šį mėnesį žada paskelbti naujus kvietimus, kuriuose paramos dydis išaugs net tris kartus. Biudžetinės įstaigos galės gauti iki 15 tūkst. eurų kompensaciją už naują elektromobilį arba vandeniliu varomą automobilį ir iki 7 500 eurų už ne senesnį nei ketverių metų naudotą modelį.
Paraiškas esą galės teikti valstybės ir savivaldybių institucijos, viešosios įstaigos bei kiti pelno nesiekiantys juridiniai asmenys.
