Kone milijonas lygių galimybių kontrolierei - kišenių gylis ir translyčiai svarbu

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos veikla – skundų nagrinėjimas ir kalbėjimas apie lygias teises

Dar viena Lietuvos institucija – Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba (LGKT) yra gausiai finansuojama iš valstybės biudžeto, tačiau atstovauja toli gražu ne daugumą gyventojų. Šie sunerimę, kad tokius pinigus kasmet kainuojanti tarnyba užsiima tik vyrų ir moterų kišenių gylio matavimu ir translyčių asmenų integravimu į bendrabučius prasidėjus naujiems mokslo metams.

Didžiulis, daugiau nei pusę milijono eurų siekiantis finansavimas (2023 m. jis siekė 727 tūkst. eurų^[5]) iš valstybės biudžeto atiteko būtent šiai lyčių ir kitomis lygybėmis susirūpinusiai tarnybai. Klausite, už ką? Mat apart skambių pranešimų apie translyčių teises ši tarnyba nelabai ką ir daro.

O štai šiemet, nors metai dar nesibaigė, tarnyba jau sugebėjo ištaškyti 847 tūkst. eurų, didžiausias sumas skiriant darbuotojų atlyginimams.

Taigi, koks yra šios dar vienos biurokratinės institucijos veikimo tikslas?

Skambiai aprašoma, kad tarnybos pagrindinė užduotis yra užtikrinti lygių galimybių ir nediskriminavimo principų laikymąsi visose gyvenimo srityse, kad visi žmonės, nepaisant jų lyties, amžiaus, tautybės, religijos, neįgalumo, seksualinės orientacijos ir kt., turėtų lygias teises ir galimybes.

Šie principai neva „užtvirtinami“ nagrinėjant skundus dėl diskriminacijos, vykdant prevencinę veiklą, teikiant rekomendacijas dėl naujų teisės aktų ar esamų pakeitimų, atliekant tyrimus, teikiant konsultacijas bei skiriant nuobaudas.

Taigi, matome, kad tai dar viena n-toji institucija Lietuvoje, kalbanti „apie orą ir bites“ ir, kaip tradicija, už tai pasiimanti didžiulius pinigus. Iš viso LGKT šiuo metu dirba 21 asmuo įskaitant ir kontrolierių.

Kuo iš tiesų užsiima LGKT – pranešimai apie lytiškumą ir translyčių padėtį bendrabučiuose

Nesuklysime teigdami, kad LGKT tai dar viena institucija, tarnaujanti LGBTQ+ bendruomenės interesams. Ir šios tarnybos kontrolierė – Birutė Sabatauskaitė – davė tam pavyzdį – pati prisipažįsta esanti netradicinės orientacijos, todėl užsienyje susituokė su tos pačios lyties partnere Jūrate Juškaite. Ir štai, pernai metais sutuoktinės jau sulaukė šeimos pagausėjimo, nors tiek vienalytė partnerystė, tiek įsivaikinimas esant tos pačios lyties porai Lietuvoje nėra galimas.

Žvelgiant į tai, nenuostabu, kad tarnyba užsiima „vėjais“. Štai išaušus rugsėjui tarnyba sunerimo dėl translyčių situacijos šiuos apgyvendinant studentų bendrabučiuose, kuriuose šie apgyvendinami skirstant pagal lytis – berniukai su berniukais ir mergaitės su mergaitėmis.

LGKT aiškino, kad svarbiausia tokiais atvejais esą atsižvelgti į tai, kuriai lyčiai asmuo pats save priskiria ir su tos lyties atstovais apgyvendinti. O štai bendrabučių gyventojams net plaukai piestu atsistojo sužinojus, kad kai kurioms mergaitėms kambariu teks dalytis su translyčiais...

Ir tai dar ne viskas. Tarnyba labai užsiėmusi ir švietimu apie lyčių „narvelius“ ir taikosi net į pačią vaikų ugdymo sistemą organizuodama seminarus su vadovėlių bei kitų mokymo priemonių autoriais bei leidėjais^[1]. Taip pat atlieka Lietuvai itin svarbias apžvalgas apie translyčių asmenų padėtį šalyje ir jos pokyčius^[2].

LGKT taip pat labai susirūpinusi, kad translyčiai asmenys Lietuvoje vis dar negali lengvai pasikeisti savo asmens dokumentų, o tai esą skaudina translyčius darbuotojus, kuriems darbdavys gali nesuteikti teisės persirenginėti priešingai nei jo biologinei lyčiai skirtose rūbinėse ir taip... pažeidžia jų orumą^[3].

Tačiau ar tose rūbinėse persirenginėjančių moterų orumas nėra pažeidžiamas kai į jas įleidžiama moteris „su kiaušiniais“? Ir kodėl šiai valstybės lėšomis finansuojamai institucijai, kuri susirūpinusi tik maža visuomenės dalimi ir taip išskiria šios svarbą iš visumos, nerūpėjo COVID-19 pandemijos metu įvesto galimybių paso suteiktos nelygios galimybės?

Tarnybos teigimu drabužių ir technologijų gamintojai neatsižvelgia į lyčių skirtumus

Bene ryškiausiai nuskambėjo pernai metais šios tarnybos vykdyti vyriškų ir moteriškų kišenių matavimai, o jų gylis buvo traktuojamas kaip lyčių lygybės klausimas.

Buvo nustatyta, kad kišenių gylis moteriškuose drabužiuose siekia 14, o vyriškuose – 23 centimetrus, kas esą diskriminuoja moteris^[4].

„Suskaičiuota, kad standartinių moteriškų džinsų kišenėse telpa vos 10 proc. populiariausių prekės ženklų telefonų“, – rašė LGKT.

Ir štai tarnyba tada visgi pripažino, kad biologiškai vyrai ir moterys nėra lygūs, mat dailiosios lyties atstovės esą dažnai turi mažesnes rankas, kojas, yra mažesnio ūgio ir kitokių proporcijų, todėl esą negali naudotis mobiliaisiais telefonais patogiai. O dėl gaminamų standartinio dydžio pianinų klaviatūrų, dėl mažesnių rankų moterys esą dažniau patiria traumas...