JAV ruošiasi masiškai veisti ir iš lėktuvų barstyti muses, kad sustabdytų mėsą ėdančių lervų plitimą
Tai gali skambėti kaip siužetas iš mokslinės fantastikos ar siaubo filmo, tačiau JAV vyriausybė iš tikrųjų ruošiasi veisti šimtus milijardų musių ir masiškai jas išbarstyti iš lėktuvų virš Pietų Teksaso ir Meksikos. Tikslas — sustabdyti spiralinės musės (angl. New World Screwworm) lervų plitimą. Šios lervos yra ypač pavojingos, nes jos minta gyvu minkštu audiniu, gali mirtinai sužaloti gyvulius, laukinius gyvūnus ir net naminius augintinius.
Pavojus itin aktualus JAV galvijų pramonei, kuri susidurtų su milijardiniais nuostoliais, jei parazitas paplistų plačiau. Tačiau JAV Žemės ūkio departamentas (USDA) planuoja naudoti patikrintą biologinę strategiją: veisti vyriškos lyties spiralinės musės individus, sterilizuoti juos radiacija ir paleisti į gamtą[1].
Ten jie poruosis su laukinėmis patelėmis, tačiau jų kiaušinėliai liks neapvaisinti ir neišsiris — taip palaipsniui išnyks visa populacija. Šis metodas jau buvo sėkmingai naudotas XX a. viduryje. JAV ir Meksika tada sunaikino šį kenkėją, išveisdamos ir paleisdamos daugiau nei 94 milijardus sterilizuotų musių per 13 metų.
Paskutiniais dešimtmečiais veisimo fabrikas veikė tik Panamoje, tačiau 2023 m. pabaigoje pavojingos musės vėl buvo aptiktos pietų Meksikoje. USDA planuoja iki 2026 m. liepos atidaryti naują veisimo centrą pietų Meksikoje, o jau šiemet įsteigti platinimo centrą Teksase, kuris, esant reikalui, priimtų muses iš Panamos. Taip bus sustiprintas biologinis barjeras prieš mėsą ėdančią lervą.
Spiralinės musės grėsmė gyvuliams ir žmonėms: istorinė kova kartojasi
Nors dauguma lervų minta jau mirusia mėsa, spiralinė musė yra išimtis. Ji deda kiaušinėlius į gyvų gyvūnų žaizdas, o kartais — net į gleivines. Jos lervos tuomet ėda gyvą audinį, sukeldamos milžinišką skausmą, infekcijas ir net gyvulio žūtį. Kaip sako Amerikos veterinarų asociacijos būsimasis prezidentas Michaelas Bailey, „viena spiralinė musė gali užmušti toną sveriantį jautį per dvi savaites“.
Infekcijos gydomos, tačiau skausmas būna alinantis, o gyvuliai – neretai visam gyvenimui sužalojami. Donas Hinemanas, buvęs rančų savininkas Kanzaso vakaruose, prisimena šių lervų sukeltas žaizdas iš vaikystės: „Kvapas buvo baisus — kaip pūvančios mėsos.“
Šios musės negali išgyventi šaltuose klimatuose, todėl anksčiau JAV jų plitimas buvo sezoninis. Tačiau dabar, klimato kaitai švelninant žiemas ir didėjant gyvūnų migracijai, grėsmė vėl tapo aktuali. USDA laikinai uždarė pietinę sieną gyvų galvijų, arklių ir bizonų importui iš Meksikos, ši priemonė galios bent iki rugsėjo vidurio[2].
Svarbu ir tai, kad spiralinės musės gali užkrėsti bet kurį šiltakraujį gyvūną — įskaitant žmones.
Musių fabrikai, biotechnologijos ir logistika: kaip vykdoma operacija
Sterilių musių veisimas – sudėtingas procesas. Nors, kaip sako Kansas State universiteto entomologė Cassandra Olds, „auginti didelę musių koloniją techniškai nesudėtinga“, svarbiausia — sukurti patelėms tinkamas sąlygas dėti kiaušinius, o lervoms gauti pakankamai maistinių medžiagų. Anksčiau lervos buvo maitinamos arkliena ir medumi, vėliau — kiaušinių milteliais, galvijų krauju ir plazma.
Veisimo įmonės turi griežtai kontroliuoti, kad neištrūktų vaisingos musės, nes tai galėtų tapti ekologine katastrofa. Darbuotojai dirba su sterilizuotais individais, kurie išauga laboratorijose ir paruošiami skrydžiui. Paskutiniame vystymosi etape lervos virsta lėliukėmis, kurios panašios į tamsiai rudus saldainius. Gamyklose jos subręsta pjuvenose, o tada supakuojamos į dėžes.
Šios dėžės skrenda lengvaisiais lėktuvais, kurie paskleidžia muses virš tikslinių teritorijų. Nelaimės irgi neišvengiamos: birželio mėnesį vienas toks lėktuvas sudužo prie Gvatemalos sienos, žuvo trys žmonės.
Musių barstymo metodai nuo 1950-ųjų pasikeitė nedaug: pirmiausia musės buvo barstomos iš popierinių puodelių, dabar — iš specialių konteinerių, vadinamų „whiz packer“.
Panamos fabrikas per savaitę gali užauginti iki 117 milijonų musių, tačiau USDA planuoja išplėsti šį pajėgumą iki bent 400 milijonų per savaitę. Naujam centrui Teksase skirta 8,5 mln. dolerių, o Meksikoje 21 mln. dolerių bus skirta esamos vaisinių musių gamyklos konvertavimui į spiralinės musės veisimo centrą.
Edwinas Burgessas iš Floridos universiteto šią technologiją vadina viena didžiausių JAV žemės ūkio pasiekimų: „Tai vienas geriausių pavyzdžių, kaip mokslas išsprendžia didelę problemą.“ Jis pabrėžia, kad tokios gamyklos po vieno sėkmingo ciklo neturėtų būti uždaromos: „Net jei jaučiamės nugalėję, gamta visada gali mus nustebinti.“
