Pasaulio skola auga greičiau nei ekonomika, o turtingų šalių visuomenės sensta
Per pastaruosius du dešimtmečius pasaulinė skola išaugo trigubai — nuo 100 trln. iki daugiau kaip 320 trln. JAV dolerių. Tuo pat metu sparčiai mažėja jaunų gyventojų skaičius turtingose šalyse: 0–40 m. amžiaus žmonių jose nuo 1995 m. sumažėjo nuo 2,3 iki 2,1 mlrd.
Priešingai, jaunimo daugėja besivystančiose valstybėse — šiose šalyse jau gyvena daugiau nei 3 mlrd. jaunų žmonių. Toks disbalansas kelia riziką pasaulio ekonomikos pusiausvyrai.
Vien 2025 m. pradžioje pasaulio skola padidėjo 7,5 trln. dolerių, daugiausia dėl skolinimosi Kinijoje, Vokietijoje ir Prancūzijoje. Skola pasiekė 324 trln. dolerių, o tai sudaro per 325 % pasaulinio BVP.
Pavyzdžiui, Kinijos vyriausybės skola 2025 m. jau sudaro 93 % šalies BVP, JAV – apie 120 %, o Japonijoje – daugiau kaip 200 %. Net aštuoniose iš dešimties didžiausių ekonomikų skolos lygis viršija 80 % BVP.
TVF prognozuoja, kad pasaulio viešoji skola 2025 m. sudarys apie 95 % BVP, o iki 2030 m. gali pasiekti 100 %. Jeigu ekonomikos augimas sulėtės, skolos lygis 2027 m. gali šoktelti iki 117 % BVP — tai būtų aukščiausias rodiklis nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.
Augančios palūkanų normos tik didina naštą: JAV nacionalinė skola jau perkopė 37 trln. dolerių, o palūkanų išlaidos tapo viena didžiausių federalinio biudžeto eilučių.
Senėjančios visuomenės: mažėja mokesčių mokėtojų, daugėja išlaikytinių
Turtingose šalyse gimstamumas krenta žemiau populiacijos atsinaujinimo ribos (2,1 vaiko vienai moteriai), todėl mažėja darbingo amžiaus gyventojų.
Dabar net du trečdaliai žmonijos gyvena šalyse, kuriose gimstamumas per mažas populiacijos palaikymui. Tai reiškia, kad ateityje daugelyje išsivysčiusių šalių gyventojų skaičius mažės: kai kuriose iki 2100 m. jis sumažės 20–50 %.
Šalyse kaip Japonija, Italija, Vokietija ar Pietų Korėja, jaunimo dalis mažėja, o senjorų dalis auga. Iki 2050 m. vyresni nei 65 m. sudarys ketvirtadalį visų pasaulio vartotojų. Tai reiškia didesnes viešąsias išlaidas pensijoms, sveikatai ir mažesnį skaičių dirbančiųjų, kurie tą sistemą finansuoja.
McKinsey skaičiavimais, darbingo amžiaus žmonių dalis turtingose šalyse iki 2050 m. sumažės nuo 67 % iki 59 %. Tuo pat metu mažėja ir jaunų vartotojų bei inovatorių. Senstanti visuomenė reiškia lėtesnį ekonomikos augimą, didesnę skolų naštą, o tuo pačiu — mažėjančias galimybes tas skolas grąžinti.
Jaunimas koncentruojasi besivystančiose šalyse — bet trūksta galimybių
Besivystančios šalys, ypač Afrikoje ir Pietų Azijoje, išlieka jaunų žmonių centras. Indija tapo gausiausia pasaulio valstybe, o jos gyventojų vidutinis amžius — apie 28 metus. Afrikos gyventojų skaičius iki 2050 m. išaugs iki 2,1 mlrd. Tai potencialus darbo jėgos ir vartojimo variklis globaliai ekonomikai.
Tačiau daug kur trūksta darbo vietų, švietimo ir infrastruktūros, todėl jaunimo „banga“ gali virsti socialiniu nepasitenkinimu ar migracijos spaudimu, jei nesuteikiamos perspektyvos. Šiuo metu pasaulis gyvena disbalanse: turtingos šalys turi kapitalą, bet stokoja jaunų žmonių; besivystančios — turi jaunimo, bet trūksta investicijų.
Senėjančios visuomenės ir mažėjantis gyventojų skaičius reiškia mažesnį ekonominį potencialą. TVF skaičiuoja, kad vien demografijos įtaka iki 2050 m. gali sumažinti metinį BVP augimą išsivysčiusiose šalyse 0,4–0,8 procentinio punkto.
Mažesnė darbo jėga skatina darbo jėgos trūkumą ir spaudimą atlyginimams, o tai prisideda prie infliacijos. Be to, vyresnės visuomenės dažniau taupo nei vartoja, todėl mažėja vidinis paklausos impulsas.
Tuo pat metu valstybės vis daugiau išleidžia pensijoms ir sveikatos apsaugai, todėl augant palūkanoms, tenka dar labiau skolintis. Taip įsisukama į skolų spiralę.
