Interpolo įspėjimas: Europoje siaučia netikrų lieknėjimo vaistų ir papildų banga
Interpolas paskelbė apie stulbinančios apimties operaciją, kurios metu visame pasaulyje buvo konfiskuota daugiau nei 50 milijonų netikrų, neautorizuotų ar neteisėtai platinamų vaistų. Šios operacijos metu, vykusios nuo 2023 m. gruodžio iki 2024 m. gegužės, teisėsaugos institucijos iš 90 valstybių, tarp jų ir 16 Europos Sąjungos narių, konfiskavo vaistų už daugiau nei 65 mln. dolerių (apie 57 mln. eurų)[1].
Didelė dalis konfiskuotų vaistų Europoje buvo lieknėjimui skirti preparatai, tokie kaip netikras semagliutidas, veiklioji medžiaga, naudojama vaistuose Ozempic ir Wegovy.
Šie vaistai išpopuliarėjo dėl savo efektyvumo mažinant kūno svorį, tačiau oficialios tiekimo grandinės nesugeba patenkinti milžiniškos paklausos. Dėl to juodosios rinkos pasiūla klesti, o pavojus vartotojų sveikatai milžiniškas.
Pasak Interpolo, šie preparatai dažnai reklamuojami internete ir socialiniuose tinkluose, o prie jų įsigijimo net nereikia „dark web“ žinių, viskas vyksta viešai. Interpolo atstovas Alfonso Mejuto Rodríguez pabrėžia, kad daugybė šių vaistų atrodo patikimi, bet realiai nežinoma, ką jie iš tikrųjų savyje turi. Kai kurie gali būti neveiksmingi, o kiti – netgi mirtinai pavojingi.
Melanotanas, BPC-157 ir kiti pavojingi „stebuklingi“ preparatai
Be netikrų semagliutido preparatų, Interpolas taip pat pastebi augančią paklausą ir konfiskavimų skaičių kitų nepatvirtintų papildų srityje, ypač vadinamųjų peptidų, tokių kaip BPC-157, ipamorelinas ar melanotanas. Šie junginiai dažnai reklamuojami kaip „anti-senėjimo“, „raumenis stiprinantys“ ar net „odos spalvą keičiančios“ priemonės.
Vis dėlto dauguma jų nėra patvirtinti nei Europos vaistų agentūros, nei kitų nacionalinių institucijų. Ypatingai išpopuliarėjo melanotanas, sintetinė medžiaga, skatinanti melanino gamybą, o kartu ir įdegį.
Socialiniuose tinkluose medžiaga pravardžiuojama „Barbės vaistu“. Nepaisant įspėjimų, kad šis preparatas gali sukelti rimtų šalutinių poveikių, nuo pykinimo iki padidėjusios vėžio rizikos, jis platinamas ir vartojamas be jokios medicininės priežiūros.
Tikslūs šių produktų šaltiniai dažnai nežinomi. Vienas Interpolo tyrimas atskleidė, kad padirbti produktai dažnai gaminami Europoje, nes čia lengva gauti reikalingų žaliavų ir technologijų, reikalingų jų gamybai. Tai leidžia nusikalstamiems tinklams greitai prisitaikyti prie naujų „madingų“ vaistų bangų, kurias paskatina influenceriai socialiniuose tinkluose[2].
Pavojus visuomenei ir institucijų bejėgiškumas
Šios padirbtų vaistų bangos pasekmės jau jaučiamos visoje Europoje. Airijoje 2023 m. buvo konfiskuota 159 vienetai nelegalios semagliutido produkcijos – beveik penkis kartus daugiau nei visais 2022 metais. Prancūzijoje fiksuojami atvejai, kai pacientai pateikia padirbtus receptus norėdami gauti Ozempic, o kai kur net SPA centrai siūlo semagliutido injekcijas be jokios medicininės priežiūros, dažnai tai būna nelegali arba netikra medžiaga.
Nepaisant didėjančio pavojaus, Europos vaistų agentūra (EMA) tvirtina, kad suklastotų vaistų kontrole užsiima teisėsauga, o ne ji pati. Tuo metu „Europol“ patvirtino, kad stebi situaciją, bet daugiau informacijos kol kas neteikia, nes operacijos dar vyksta. Tai atskleidžia reglamentavimo spragas: kol legali rinka stengiasi riboti tiekimą ir saugoti pacientus, juodoji rinka sparčiai auga.
Ekspertai, tokie kaip „Alliance for Safe Online Pharmacies“ vadovas Mike Isles, ragina Europos Sąjungą stiprinti teisinį reguliavimą. Siūloma sukurti bendrą, atpažįstamą interneto domenų sistemą teisėtoms vaistinėms (pvz., .apotheke, .pharmacie), o socialinių tinklų platformoms įvesti pareigą pranešti apie įtartinus pardavėjus.
Kaip pabrėžia Oksana Pyzik iš Londono universiteto koledžo, falsifikuotų vaistų rinka yra maždaug 200 mlrd. dolerių vertės, o nusikaltėliai rizikuoja mažai. Dažnai bausmės už prekybą netikrais vaistais švelnesnės nei už heroiną. Tačiau pasekmės pacientams, deja, daug rimtesnės. „Tai ne kėdžių pirkimas iš Amazon, netikri vaistai gali nužudyti“, sako ji.
