Kunigas R. Doveika: „Nebijokite drąsos daryti gera – tikėjimas ir bendrystė padeda įveikti šiandienos susiskaldymą“
Sekmadienio vakarą Paberžę užplūdo tūkstančiai žmonių, susirinkusių pagerbti dvasios milžinų – prieš 20 metų mirusio kunigo Tėvo Stanislovo ir prieš 15 metų išėjusio poeto Justino Marcinkevičiaus atminimą. Įspūdingame tarptautiniame muzikos festivalyje kunigas Ričardas Doveika įkvėpė publiką savo drąsiomis mintimis apie šiandienos iššūkius ir tikėjimo svarbą.
Doveika ragino „nebijoti nukentėti už drąsą, darant gera“, pabrėždamas, kad tik tuomet, kai darai gera nepabijodamas pasekmių, galima kalbėti apie tikrą gerumą. Jis atskleidė šiandienos visuomenės problemas – susiskaldymą, trumparegiškumą, vilties praradimą ir egoizmą, kuris „paverčia žmogų bevaise dykuma“. Kunigas kalbėjo apie tą dykumą, kuri įsiveržia į širdis, kai uždaromos durys ir užkietėja širdys, kviesdamas nepasiduoti šiam kietumui[1].
Kunigas atkreipė dėmesį, kad daug pakrikštytųjų šiandien yra tarsi „pakrikštyti ateistai“ – žmonės, kurie netiki Dievu, Kristaus atpirkimu, prisikėlimu. Jis cituodamas Popiežių Leoną XIV, pabrėžė, kad tikėjimo liudijimas šiandien tampa vis sudėtingesnis, tačiau būtent to labai reikia, nes be tikėjimo prasideda gyvenimo prasmės praradimas ir daugybė socialinių problemų.
Meilė, drąsa ir patikimumas – tai stiprybė sunkiomis dienomis
Savo ruožtu R. Doveika ragino gydyti savo aplinką meile – tokiu ginklu ir sakramentu, kuriuo gydė pats Tėvas Stanislovas. Meile, kuri priima ir supranta kiekvieną žmogų.
„Nebijokime mylėti, patarnauti, paduoti ranką vieni kitiems,“ – sakė Doveika, kviesdamas nebijoti drąsos ir tikėjimo.
Jis taip pat pabrėžė bendrystės svarbą: „Nė vienas žmogus negali gyventi vien tik sau. Bendrystė nėra sentimentai – tai veiksmas, tai misija.“ Kunigas priminė, kad bendrystė ir laisvė yra neatsiejamos, o meilė visuomet tarnauja tiesai.
Galiausiai Doveika kalbėjo apie šiandienos pasauliui itin reikalingą savybę – patikimumą.
„Pasauliui reikia ne tobulų, o patikimų žmonių – mokytojų, kunigų, politikų, tėvų, kaimynų. Patikimų žmonių, kuriuos galime laikyti savo atrama.“ Jis ragino būti tokiais žmonėmis ir skleisti viltį, nes tik viltis ir tikėjimas padeda išgyventi sunkius laikus.
Sekmadienio vakarą Paberžėje skambėjo vilties ir drąsos žodžiai, kurie priminė, kad tik meilė, bendrystė ir tikėjimas gali išlaikyti tautą gyvą ir vieningą.
Paberžėje paminėtos 20-tosios Tėvo Stanislovo ir 15-osios Justino Marcinkevičiaus mirties metinės
Birželio 23-ąją Paberžėje, Kėdainių rajone, paminėtos 20-osios Tėvo Stanislovo mirties metinės. Į šį atminimo renginį susirinko žmonės iš visos Lietuvos – skambėjo muzika, aukotos šv. Mišios, prisiminta iškili kunigo asmenybė ir jo palikimas[2].
Minėjimą pratęsė dokumentinio filmo „Tėvas Stanislovas. Paberžė“ peržiūra, o Joninių išvakarėse Paberžėje degė laužai, skambėjo dainos, žmonės dalijosi bendryste ir pagarba šiai neeilinei asmenybei, palikusiai gilų pėdsaką Lietuvos dvasiniame gyvenime.
