Klaipėdos viešosiose miesto vietose lesinti paukščius – draudžiama
Uostamiesčio savivaldybė nusprendė drausti lesinti paukščius viešose miesto erdvėse. Šis sprendimas priimtas siekiant sumažinti triukšmą, nešvarumus ir ligų plitimą, kurį sukelia gausus paukščių susibūrimas daugiabučių kiemuose. Tuo tarpu kai kuriuos Lietuvoje gyvenančius sparnuočius lesinti draudžiama ir dėl kitų priežasčių.
Nors daugelis klaipėdiečių mėgsta pamaitinti sparnuočius, toks elgesys dažnai kelia nepatogumų gyventojams – paukščiai ankstyvais rytais triukšmauja, teršia automobilius ir aplinką[1].
Praėjusiais metais savivaldybė jau skyrė baudą moteriai, kuri po daugiabučio langais barstė maistą paukščiams nepaisydama kaimynų prašymų liautis. Už tokį pažeidimą pirmą kartą gresia 15 eurų bauda, o pakartotiniai pažeidimai gali būti baudžiami nuo 120 iki 230 eurų.
Ornitologai pabrėžia, kad vasarą paukščių lesinti nereikia, nes jie patys susiranda maisto, o žiemą tai galima daryti tik atsakingai ir toliau nuo gyvenamųjų namų. Gyventojams rekomenduojama maitinti paukščius gamtos prieglobstyje, kad būtų išvengta konfliktų ir nepatogumų bendruomenėje.
Žmonės patys daro „meškos paslaugą“ Lietuvos paukščiams
Tuo tarpu Lietuvoje kai kuriuos paukščius lesinti draudžiama ne tik todėl, kad šie vėliau palesę apdergia miesto gatves, bet ir todėl, kad, pavyzdžiui, vandens paukščiams, kaip antai gulbėms ar antims, tai yra pavojinga[2].
Ornitologai įspėja, kad jų maitinimas ypač žalingas rudenį, kai paukščiai migruoja: lesinami jie dažnai lieka mūsų šalyje, kur užšąla vandens telkiniai ir maisto trūksta, todėl sparnuočiai pakliūva į spąstus ir gali žūti.
Tuo tarpu mažųjų laukinių paukščių lesinimas leidžiamas, tačiau tik tam tikru metu – nuo lapkričio pradžios iki kovo pabaigos, kai gamtoje trūksta natūralaus maisto. Pavasarį paukščiai jau patys randa maisto, todėl papildomas lesinimas nėra reikalingas.
Svarbu ir tai, kuo lesinti paukščius. Niekada negalima duoti sugedusio maisto ar juodos ruginės duonos – tai gali būti pražūtinga sparnuotiems giesmininkams. Geriausia rinktis natūralias, vientisas sėklas, tokias kaip saulėgrąžos, moliūgų sėklos ar žemės riešutai, taip pat tinkami taukai ar lašiniai.
Savotiškos taisyklės galioja ir paukščių lizdų perkėlimui
Aplinkosaugininkai taip pat primena, kad paukščių lizdų ardymas ar perkėlimas be specialaus leidimo yra draudžiamas, ypač per jų perėjimo laikotarpį nuo kovo 15 d. iki rugpjūčio 1 d. Šiuo metu negalima liesti nei kregždžių, nei gandrų, nei kitų laukinių paukščių lizdų.
Siekiant išvengti paukščių sukeltų nepatogumų, gyventojams patariama rudenį įrengti prevencines priemones – slidžius plastikinius lakštus ar specialius aitvarus, kurie atbaido sparnuočius, nes tai padeda išvengti neteisėtų lizdų ardymo veiksmų.
Jei vis dėlto prireikia ardyti ar perkelti lizdus, būtina gauti leidimą iš Aplinkos apsaugos agentūros arba Departamento, o šie išduodami tik esant svarbioms priežastims, tokioms kaip žmonių sveikata ar gamtos apsauga. Už neteisėtą lizdų ardymą gresia baudos nuo 150 iki 400 eurų fiziniams asmenims ir dar didesnės juridiniams asmenims, o saugomose teritorijose sankcijos gali būti dar griežtesnės. Todėl svarbu paisyti taisyklių ir gamtą saugoti atsakingai.
