Lietuva visomis išgalėmis stengiasi pritraukti ir išlaikyti čia esančius užsienio talentus
Jau pripratome, kad vairuotojais Lietuvoje dažniausiai dirba žmonės, atkeliavę čia iš trečiųjų pasaulio šalių, o patys lietuviai pasitenkina tik aukštesnę pridedamąją vertę kuriančiais darbais. Tačiau tiesa tokia, kad dauguma jų dirba už vidutinį darbo užmokestį, o darbo rinka skalambija pavojaus varpais – šalyje kaip niekad trūksta aukštos kvalifikacijos darbuotojų, tad šių tenka žvalgytis net svetur.
Vyriausybė pritarė siūlymui tęsti atvykimo išmokas aukštos kvalifikacijos specialistams iš užsienio ir juos pakvietusiems darbdaviams. Ši priemonė, pasak įstatymo rengėjų, prisideda prie Lietuvos ekonominės pažangos ir padeda spręsti specialistų trūkumo problemą[1].
Per pastaruosius metus smarkiai išaugo išmokų gavėjų skaičius – 2023 m. jas gavo daugiau nei 400 darbuotojų. Pastebima, kad mažėja priklausomybė nuo kaimyninių šalių, o daugiau specialistų atvyksta iš Indijos bei Ramiojo vandenyno regiono.
Savo ruožtu Vyriausybė siūlo įstatymo projektą dar patobulinti – numatyti aiškią jo įsigaliojimo datą ir įvertinti papildomas biudžeto sąnaudas. Skaičiuojama, kad 2025 m. šiai priemonei reikės papildomų 0,8 mln. eurų, o iki 2027 m. ši suma išaugs iki 1,3 mln. eurų per metus. Jei įstatymo pakeitimai bus priimti, Lietuva toliau išliks patraukli aukštos kvalifikacijos specialistams iš viso pasaulio.
Užsieniečiams teikiama pagalba – dosnesnė nei saviems?
Tuo tarpu į Vilnių atvykę užsienio talentai gali gauti ne tik dosnias atvykimo išmokas, bet ir kitas vertingas dovanas – nemokamas verslo ir finansų konsultacijas. Nuo šiol relokacijos ir integracijos centre „International House Vilnius“ specialistai padės susiorientuoti nepažįstamoje rinkoje: paaiškins verslo registravimo, finansavimo, leidimų ir socialinių garantijų niuansus[2].
Konsultacijos teikiamos anglų ir rusų kalbomis, o prie centro veiklos prisijungė ir nauji partneriai – Inovacijų agentūra bei privatūs ekspertai.
Nuo 2021 m. centras jau padėjo apie 50 tūkst. atvykusiųjų, o 2025 m. ketina dar labiau orientuotis į tarptautinius studentus, mokslininkus ir aukštos kvalifikacijos specialistus. Pasak centro vadovės Indrės Laučienės, tikslas – padėti talentams ne tik įsitvirtinti, bet ir sėkmingai kurti verslą. O tai, kaip pažymi Inovacijų agentūra, tiesiogiai prisideda prie Vilniaus ekonomikos, inovacijų ir konkurencingumo augimo.
Į Lietuvą atvykę užsienio talentai čia gauna visokeriopą pagalbą. Sigmund/Unsplash nuotrauka
Inžinierių stygius Lietuvoje gilėja: be jų pristigsime ir gynybai, ir ekonomikos proveržiui
Lietuvoje šiuo metu inžinerijos pramonėje dirba apie 63 tūkst. specialistų, tačiau realus verslo poreikis – bent dešimtadaliu didesnis. Tai ypač aktualu augančiam gynybos sektoriui, kur netrukus gali pradėti trūkti automatikos, mechanikos ir technikos profesionalų[3].
Pasak Inžinerijos ir technologijų pramonės asociacijos vadovo Dariaus Lasionio, dirbtinis intelektas problemos neišspręs – daugelis šalies įmonių per mažos, kad galėtų jį plačiai taikyti. Trūksta ne tik pinigų, bet ir žmonių, kurie gebėtų dirbti su šiuolaikinėmis technologijomis. Jis įspėjo, kad, jei švietimo sistema nebus atnaujinta ir tikslieji mokslai negaus reikiamo dėmesio, technologinis Europos atsilikimas nuo Azijos šalių dar labiau gilės.
Tuo metu jaunimo susidomėjimą inžinerija vis dar bandoma įžiebti mokyklos suole. „Vilnius Tech“ vykdomoje Ateities inžinerijos programoje moksleiviai kuria realius išradimus – nuo išmaniųjų durų iki neregio lazdelės su kliūčių aptikimo funkcija.
Šios iniciatyvos tikslas – padėti mokiniams atrasti inžineriją ir skatinti studijas šioje srityje. Tačiau, kaip pažymi „Vilnius Tech“ studijų prorektorė Živilė Sederevičiūtė-Pačiauskienė, be stiprių tiksliųjų mokslų mokytojų bus sunku užtikrinti kokybišką inžinerijos specialistų ruošimą. Todėl būtina rūpintis ne tik studentais, bet ir tais, kurie jiems atveria kelią į technologijų pasaulį.
