Gateso fondas ir ES telkia milijardus vakcinoms: siekia paskiepyti 500 mln. vaikų
Kitą savaitę Briuselyje vyks Gavi vakcinų aljanso aukšto lygio pledžų konferencija, kurioje dalyvaus Billas Gatesas kartu su ES vadovais. Tikslas yra surinkti 9 mlrd. eurų, kurie bus skirti vakcinų įsigijimui besivystančioms šalims 2026–2030 m. laikotarpiu.
Šis renginys tai dar vienas etapas daugiau nei du dešimtmečius trunkančiame „Gates Foundation“ ir ES bendradarbiavime, kurio metu, kaip teigiama, siekiama pagerinti vaikų sveikatą pasaulyje[1].
Tačiau šalia ambicingų tikslų, kyla ir klausimų. Gavi vakcinų aljansas, kuris didžiąja dalimi finansuojamas iš viešųjų bei privačių fondų (tarp jų – Gateso), veikia kaip tarptautinė platforma, kurioje nevienodai atstovaujami skirtingi interesai.
Nors žadama paskiepyti pusę milijardo vaikų, kol kas trūksta aiškumo dėl konkrečių šalių įsipareigojimų, vakcinavimo kriterijų ir ilgalaikio poveikio vietinėms sveikatos sistemoms. Europos Sąjunga nuo 2003 m. jau skyrė daugiau nei 3,2 mlrd. eurų, bet sprendimų dėl skaidrumo ar atsakomybės vertinimų iki šiol stinga.
B. Gatesas sugrįžta į Briuselį su „pasaulio gelbėtojo“ retorika
Be oficialios pledžų konferencijos, B. Gatesas planuoja pasirodyti ir Europos Parlamente, kur antradienį dalyvaus vystomojo bendradarbiavimo komiteto debatuose. Nors formaliai diskusija bus apie pagalbos modelius ir inovacijas Globaliuose Pietuose, Gateso vizitas kai kuriems stebėtojams kelia klausimų: ar tai tvarios pagalbos paieškos, ar dar viena viešųjų ryšių kampanija, siekiant įtvirtinti filantropinio kapitalizmo įvaizdį?
Kritikai jau seniai atkreipia dėmesį, kad Gateso fondas, veikdamas kartu su tokiais aljansais kaip Gavi, neretai veikia „paralelinės diplomatijos“ principu, apeidamas demokratinius procesus ar nacionalinių sveikatos sistemų prioritetus[2].
Be to, kai kurios šalys, įskaitant JAV ir kai kurias ES nares, pastaruoju metu mažina vystomojo bendradarbiavimo biudžetus, todėl kyla grėsmė, kad vis daugiau įtakos sprendimuose turės privatūs fondai, o ne piliečių išrinktos institucijos.
Nors B. Gateso retorika apie „gelbėjimą gyvybių“ skamba patraukliai, vis dažniau užduodamas esminis klausimas: kas sprendžia, kurios gyvybės svarbiausios ir kam tarnauja milijardinės kampanijos?
