Abortas negali būti vertinamas kaip šeimos planavimo priemonė
Dalis visuomenės nepritaria Seime svarstomam įstatymui – nėštumo nutraukimą ir kontracepciją kompensuoti mokesčių mokėtojų pinigais. Tai nesuderinama su valstybės prioritetais ir pažeidžia mokesčių mokėtojų sąžinės laisvę. Apie Reprodukcinės sveikatos įstatymo projektą antradienį spaudos konferencijoje diskutavo specialistai, siekiantys atkreipti dėmesį į žalą, kurią atneštų šis įstatymas, jei jis būtų priimtas.
„Mano tikėjimas neleidžia skatinti ir finansuoti abortų. Todėl abortų finansavimas už mokesčių mokėtojų pinigus varžo mano tikėjimo laisvę“, „Yra kur svarbiau pinigus išleisti, skatina lytinį palaidumą, blogina moterų sveikatą“, – tai mūsų visuomenės balsas, žmonių komentarai, kurie skatina iš naujo įvertinti Seime pateiktą įstatymą.
Peticija „Ne abortams už mokesčių mokėtojų pinigus“, surinko daugiau nei 2000 parašų ir palaikančiųjų skaičius auga. Spaudos konferencijoje išsakytos specialistų pozicijos siekia kritiškai įvertinti, kokias pasekmes atneštų priimtas įstatymas.
„Peticijos tikslas – atkreipti politikų, kurie priima sprendimus, dėmesį, kad yra visuomenės dalis, kuri nepritaria aborto pagal pasirinkimą finansavimui iš mokesčių mokėtojų kišenės. Norime atkreipti dėmesį, kad abortas negali būti vertinamas kaip šeimos planavimo priemonė, nes kalbame apie žmogaus gyvybės sunaikinimą. Kyla rizika, kad priėmus šį įstatymą bus formuojamas palankus požiūris į abortą, kaip moraliai pateisinamas ir saugus, nekenksmingas moters sveikatai sprendimas“, – atkreipė dėmesį Peticijos autorius, ,,Rengimo šeimai asociacijos“ pirmininkas Ramūnas Aušrotas.
Pasak Ramūno Aušroto, siūlomo priimti įstatymo koncepcija yra žalinga. Vietoj to, kad rūpintumėmės vaisingumo išsaugojimu, rūpinamės jo kontrole. Priėmus įstatymą aborto atlikimas bus lengvai įgyvendinamas prieš tai neįvertinus rizikos ir kitų galimų sprendimų būdų.
Įstatymas apribotų tėvų teises
Sveikatos teisės specialistė, 6 vaikų mama Kristina Zamarytė Sakavičienė pabrėžė, kad Reprodukcinės sveikatos įstatymas numato tokį lytiškumo ugdymą nuo darželio iki mokyklos, kuris neatitinka didelės dalies Lietuvos tėvų pasaulėžiūros ir taip pat numato jaunimui palankių paslaugų principą, pagal kurį kontracepcijos priemonės ir aborto paslauga paaugliams būtų suteikiama nemokamai nežinant jų tėvams.
„Jei būtų priimtas įstatymas, tai reikštų, kad būtų apribotos tėvų konstitucinės teisės ugdyti vaikus pagal savo įsitikinimus ir žinoti, kokios sveikatos priežiūros paslaugos yra teikiamos jų vaikams. Kontracepcija ir abortas paaugliams galėtų būti nemokamai teikiami be tėvų žinios.
Aiškiai deklaruojamas įstatymo tikslas – abortą destigmatizuoti, padaryti moraliai priimtinu. Laisvo seksualinio gyvenimo ir aborto moralinis niveliavimas būtų primetamas visai visuomenei per prievartą – per iš biudžeto vykdomą visos visuomenės švietimą. Pagal įstatymo 3 straipsnį abortas ir kitos reprodukcinės sveikatos paslaugos turėtų būti patrauklios paslaugų gavėjui – jaunimui ir visiems kitiems. Tai tam tikras marketingas, kad nuo jauno amžiaus žmonės norėtų ir siektų reprodukcinės industrijos prekių ir paslaugų“, – atkreipė dėmesį Kristina Zamarytė Sakavičienė.
Valstybė palaiko ne motinystės prasmę, o mirties kultūrą?
Sveikatos teisės specialistė kelia klausimą – ar valstybė, kurioje miršta dvigubai daugiau negu gimsta, turėtų rinktis propaguoti mirties kultūros kelią vietoj to, kad propaguotų motinystės prasmę? Ne mažiau aktualus dalykas, keliantis didelį susirūpinimą yra tai, kad Lietuvos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžete trūksta lėšų įvairiems vaistams. Štai kompensuojamųjų vaistų rezerviniame sąraše yra vaistų, būtinų gyvybių išsaugojimui, daugiausiai onkologiniams ligoniams, bet valstybė negali jų kompensuoti, todėl sergantieji laukia, kol atsiras papildomų lėšų. Todėl kelkime klausimą, ar teisinga kompensuoti kontracepciją ir abortą, kai ligoniai negauna jiems būtinų vaistų?
Kodėl ieškome sprendimų ne saugoti, o atsisakyti nėštumo?
„Šis įstatymas nėra skirtas saugoti moters sveikatą ir gerovę, priešingai – siūlomi sprendimai kelia didelę riziką bei pasekmes moterų fizinei ir psichinei sveikatai. Reikia atkreipti dėmesį, kad moterys dažniausiai renkasi abortą, nes tuo metu nėra palankių sąlygų gimdyti ir auginti vaiką, neretai ją spaudžia partneris, ji daro tai ne iš laisvos valios, o iš kitų galimybių neturėjimo, nežinojimo, nematymo. Į Krizinio nėštumo centrą kreipiasi nemažai moterų, kurios ieško pagalbos, kaip atsitiesti po nėštumo nutraukimo, todėl reikia kurti įstatymą ne apie tai, kaip lengviau, greičiau ir nemokamai atlikti abortą, bet kaip apsaugoti moterį nuo aborto, kaip sukurti saugumą, kad ji rastų drąsos išsaugoti savo įsčiose augančio vaiko gyvybę. Turime kurti ir tobulinti valstybinę sistemą, kuri puoselėtų moters sveikatą, jos vaisingumą, padėtų moterims išgyventi neplanuoto nėštumo krizę, suteiktų skubią psichologinę ir socialinę pagalbą, įgalintų moterį priimti gerai informuotą, laisvą pasirinkimą. Jeigu moteris nebūtų palikta viena pati išgyventi krizinio nėštumo, o turėtų palaikymą, tuomet drąsiau pasirinktų išsaugoti savo įsčiose augančio vaiko gyvybę, o ne ją nutraukti“, – komentavo Krizinio nėštumo centro vadovė Zita Tomilinienė.
Kaip vieną didžiausių rizikų Z. Tomilinienė išskiria „telemedicinos“ siūlymą – moterims gauti receptą nėštumo nutraukimui telefonu, tačiau tokiu atveju būkime pasiruošę tam, kad daug moterų atsidurs klinikose dėl rimtų komplikacijų, nes prieš skiriant vaistus nėštumui nutraukti, svarbu nustatyti nėštumo trukmę ir ar jis yra gimdoje.
„Pavyzdžiui, Vokietijoje, kad moteris galėtų atlikti abortą, turi apsilankyti konsultacijai pas psichologą, su kuriuo gali išsikalbėti, ar tikrai laisva valia, gal ją spaudžia, o gal žinia netikėta ir bando skubotai priimti sprendimą, taip pat gauna informaciją apie visą galimą valstybės pagalbą vaiko gimdymo, auginimo atveju ar psichologinę pagalbą nėštumo nutraukimo atveju. Lietuvoje turėtų būti sudarytos galimybės moterims, kurios svarsto nėštumo nutraukimą pasikalbėti su specialiai apmokytu konsultantu (psichologu, socialiniu darbuotoju ar kitu specialistu). Pasiūlytas Reprodukcinės sveikatos įstatymas šalyje, kuri ir taip nyksta dėl didelio gyventojų mirtingumo ir sparčiai mažėjančio gimstamumo –nepateisinama“, – pabrėžė Z. Tomilinienė.
„Lietuvos gydytojų asociacijos ,,Už žmogaus gyvybę“ atstovas, šeimos gydytojas Ričardas Červin akcentavo, kad šis įstatymas pilnas siauros ir klaidingos ideologijos, diskriminuoja pacientus pagal amžių, tai yra, dar negimusią gyvybę. Reikia mokytis iš tarptautinės patirties. Jei moterys vienišos ar turi iššūkių pastojus, valstybė turi padėti joms išsaugoti gyvybę, o ne padėti nutraukti nėštumą. Turime jausti atsakomybę. Šiuo įstatymu taip pat diskriminuojama gydytojų ir slaugytojų profesija, kuri skelbia misiją tarnauti visuomenei remiantis etikos kodeksu.
Pranešimą parengė VŠĮ „Pilietiškumo platformos“.
