Seimas nepritarė laisvadieniui Sausio 13-ąją
Seimas nepritarė siūlymui Sausio 13-ąją – Laisvės gynėjų dieną – paskelbti nedarbo diena vietoj lapkričio 2-osios, kai švenčiamos Vėlinės. Iniciatyvą palaikė tik dalis parlamentarų, nors jai buvo pritarusi ir Vyriausybė, pasiūliusi nekeisti bendro šventinių dienų skaičiaus.
Dalis politikų išreiškė susirūpinimą, kad suteikus Sausio 13-ajai laisvadienio statusą, gali sumenkti pilietinės iniciatyvos ir atminties tradicijos – diena gali tapti eiline poilsio diena. Konservatorė Daiva Ulbinaitė teigė, jog tai rizikingas žingsnis, galintis ištrinti istorinę atmintį, jei ši data taps tik dar viena proga ilgam savaitgaliui[1].
Taip pat buvo svarstytas pasiūlymas Sausio 13-osios naudai atsisakyti gegužės 1-osios – Tarptautinės darbo dienos, tačiau ir jis nesusilaukė palaikymo.
Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Linas Kukuraitis atkreipė dėmesį, kad Laisvės gynėjų dienos statusas iki šiol lieka neapibrėžtas – ji minima kaip atmintina, bet ne šventinė diena, nors istoriškai svarbi ir visuomenėje plačiai pažymima.
1991 metų Sausio 13-ąją žuvo 14 žmonių, kai Sovietų armija bandė jėga numalšinti Lietuvos nepriklausomybę – tačiau šiai dienai skirti papildomo valstybinio dėmesio kol kas nesutarta.
Už šį įstatymo pakeitimo projektą balsavo 42 parlamentarai, prieš buvo 12 ir susilaikė – 32 Seimo nariai.
Parlamentarai buvo priversti rinktis tarp valstybingumo ir krikščioniškų tradicijų
Į visą šią Seime užvirusią diskusiją kaipmat sureagavo ir Nacionalinio susivienijimo frakcijos parlamente narys Vytautas Sinica. Anot jo, idėja gimė iš dabartinio Seimo vadovo Sauliaus Skvernelio pasiūlymo paskelbti Sausio 13-ąją nedarbo diena, tačiau neilgai trukus, pats projektas išsigimė[2].
„L. Šedvydžio vadovaujamame žmogaus teisių komitete nuspręsta, kad Sausio 13-ąją galima skelbti nedarbo diena, bet tik atimant šį statusą iš Vėlinių. Artimųjų kapų lankymas esą ne toks ir svarbus dalykas.“ – rašė V. Sinica.
Politikas taip pat pridėjo, kad galiausiai Seimo nariai buvo įsprausti į kampą ir priversti rinktis, kas jiems yra svarbiau – Sausio 13-oji ar Vėlinės – o tai reiškia, kažkuria prasme tarp valstybingumo ir krikščioniškų tradicijų.
„Nematau jokių priežasčių, kodėl turėtume taip rinktis. Dažnai kartojama, kad Lietuva ir taip turi labai daug nedarbo dienų, tačiau tai netiesa. Lietuvoje į tokią statistiką įtraukiamos ir šventinės dienos, kurios išpuola savaitgaliais. Vakarų šalyse dažniausiai tokios dienos neįskaičiuojamos.
Iš čia mūsų „pirmavimas“. Taigi tam, kad paskelbtume Sausio 13-ąją nedarbo diena, visiškai nereikėjo atimti šio statuso iš Vėlinių.“ – teigė jis.
Pats V. Sinica teigė tokio projekto nepalaikęs ir balsavęs prieš.
Visuomenėje įsiplieskė diskusijos
Lietuvoje įsiplieskė diskusijos dėl siūlymo keisti nedarbo dienų kalendorių – dauguma gyventojų nori išsaugoti išeiginę per Vėlines ir nepritarė, kad vietoje jų laisvadieniu būtų paskelbta Sausio 13-oji.
Portalo 77.lt ir Šiaulių bendruomenės surengtose apklausose žmonės pabrėžė, kad Vėlinės – artimųjų atminimo diena, turinti gilias tradicijas, o Sausio 13-oji – tragiška istorijos data, kuri neturėtų tapti poilsio diena.
Tuo metu politikų nuomonės išsiskyrė. Vieni teigia, kad Sausio 13-oji nusipelno ypatingo dėmesio ir oficialaus nedarbo dienos statuso, kiti – kad laisvadienis gali paversti ją eiliniu savaitgalio priedu ir susilpninti atminties prasmę.
Taip pat svarstyta vietoj Vėlinių atsisakyti gegužės 1-osios – Tarptautinės darbo dienos, tačiau ši idėja Seime atmesta. Nors galutinis sprendimas dėl Sausio 13-osios dar nepriimtas, aišku viena – tema palietė jautrius visuomenės atminties ir vertybių sluoksnius.
