Kipre registruota įmonė valdo 16 rusiškų bendrovių
Nors logistikos milžinė „Girteka Group“ viešai paskelbė atsiribojusi nuo Rusijos veiklos, jos akcininkai – Mindaugas Raila ir Edvardas Liachovičius – vis dar susiję su Kipre registruota įmone, kuri valdo mažiausiai 16 rusiškų logistikos sektoriaus bendrovių, rašo portalas „Delfi“.
Minėta įmonė – „Eurona Holdings Limited“ – yra įvardijama kaip naudos gavėja įvairiose transporto ir paslaugų srityse Rusijoje. Ji užsiima automobilių prekyba, nuoma, remontu bei kita logistikos veikla. Nors „Girteka“ jau anksčiau pranešė, kad pertvarko savo veiklą ir pasitraukia iš Rusijos, akcininkai, kaip paaiškėjo, tebėra susiję su šia Kipre registruota struktūra[1].
Tiesa, E. Liachovičius teigia, kad nei jis, nei M. Raila šios įmonės valdyme tiesiogiai nedalyvauja. „Esame naudos gavėjai, bet įmonės veiklos nevaldome“, – aiškino jis. Oficialiai „Eurona Holdings Limited“ vadovauja Kipro pilietis Georgios Georgiou.
Seimas pritarė, kad Lietuva galėtų savarankiškai įvesti sankcijas Rusijai ir Baltarusijai
Lietuva stiprina savo raumenis prieš Rusijos ir Baltarusijos verslus – ketvirtadienį Seimas po svarstymo pritarė siūlymui įteisinti nacionalines ekonomines sankcijas šioms šalims tuo atveju, jei Europos Sąjunga nesugebėtų jų pratęsti[2].
Projektą palaikė net 102 parlamentarai. Tai būtų tarsi „plano C“ variantas – galimybė Vyriausybei savarankiškai įšaldyti Rusijos ar Baltarusijos įmonių turtą ir taikyti sektorinius ribojimus. Iniciatyvą pristatęs užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys teigė, kad toks žingsnis svarstytas dar žiemą, kai ES ėmė strigti sankcijų svarstymai, ypač dėl galimo Vengrijos veto.
Lietuva nėra vienintelė, pasiruošusi žengti tokiu keliu – Latvija, Estija ir Lenkija jau turi analogiškus įrankius. Pasak ministro, būtina veikti išvien, kad Rusijos ir Baltarusijos prekės nepatektų į ES rinką per sausumą, ypač per rytines sienas, taip sukeliant papildomų kaštų agresorių ekonomikai.
Seimas taip pat atmetė konservatoriaus Mindaugo Lingės pasiūlymą apriboti Rusijos piliečių galimybes įsigyti NT šalia strategiškai svarbių objektų.
Šiuo metu ES galioja jau 17 sankcijų paketų prieš Rusiją – nuo asmeninių apribojimų iki sektorių blokavimo. Lietuva irgi neatsilieka – riboja rusų ir baltarusių patekimą į šalį, tikrina dėl grėsmių nacionaliniam saugumui, draudžia žemės ūkio importą bei leidimų gyventi išdavimą.
I. Vėgėlė įspėja apie pavojų Konstitucijai
Seime sustabdytas, bet aistras kaitinantis įstatymo projektas dėl ribojamųjų priemonių kelia rimtų klausimų dėl teisinės valstybės principų. Advokatas ir Seimo narys Ignas Vėgėlė atskleidė, kad siūlymu būtų leidžiama „nelojaliems“ asmenims – įskaitant ir Lietuvos piliečius, turinčius ryšių su Rusija ar Baltarusija – be teismo sprendimo areštuoti turtą, užšaldyti banko sąskaitas. Sprendimą priimtų ne teismas, o Užsienio reikalų ministerija ir Vyriausybė.
Vėgėlė įspėja, kad toks projektas pažeistų Konstituciją ir galėtų tapti pretekstu Lietuvai atsidurti ES teisminiame ginče. Pasak jo, baudimas už ryšius, o ne už veiksmus, primena pavojingą precedentą: „Tai – ne kova su grėsmėmis, o grėsmė pačiai valstybei.“
Nors įstatymo svarstymas atidėtas, svarstymai jį grąžinti gali tęstis jau artimiausiomis savaitėmis.
Skandalo foną dar labiau paaštrino Seimo nario Lauryno Kasčiūno pareiškimai apie galimą „nelojalių“ piliečių likvidavimą karo atveju. Po šių žodžių Seimo narių grupė kreipėsi į prokuratūrą, prašydama ištirti, ar tai neprieštarauja tarptautinei teisei.
Pats Kasčiūnas teigia, kad kalbėjo tik apie kovą su diversinėmis grupėmis, o kaltinimus vadina politiniu spaudimu.
